LiteratūraVertimai
Netikėtas susitikimas
JOHANN PETER HEBEL Švedijos Faliune prieš gerą pusšimtį metų jaunas kalnakasys pabučiavo jauną gražią sužadėtinę ir pasakė: „Šv. Liucijos dieną kunigas pašventins mūsų meilę. Tapsime vyru ir žmona ir susisuksime sau lizdelį.“
ANTHONY HECHT. Eilės
Anthony Hechtas (1923–2004) – amerikiečių poetas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis. Dėstė įvairiuose universitetuose, taip pat Harvarde ir Yale’yje, laimėjo Pulitzerio, Bollingeno ir kitas premijas.
DAVID MALOUF. Eilės
Davidas Maloufas (g. 1934) – vienas garsiausių australų rašytojų. Pasaulyje labiau žinomas kaip prozos autorius, pelnęs ne vieną prestižinį tarptautinį apdovanojimą (vienas jo romanų – „Įsivaizduojamas gyvenimas“ – 2002 metais išleistas lietuviškai
Dienoraštis
TANEDA SANTŌKA Vienas žymių vadinamojo laisvojo stiliaus haiku kūrėjų Taneda Santōka (1882–1940) anksti tapo alkoholio grobiu.
4 eilėraščiai
TIM ATKINS Timas Atkinsas (g. 1962) yra vienas ryškiausių savo kartos balsų, britų poetas, gyvenantis ir kuriantis Londone. Timas dėsto kūrybinį rašymą Rytų Londono universitete, propaguoja budizmą, yra devynių poezijos rinkinių autorius. Šis eilėraščių ciklas atsirado kaip kūrybinio „kolaboravimo“ rezultatas
Eilės
Williamas Carlosas Williamsas (1883–1963) – amerikiečių poezijos klasikas, lakoniška šnekamąja kalba fiksavęs daiktišką, juslišką aplinkos ir kasdieninio gyvenimo patirtį
Laikas eina
VIRGINIA WOOLF Ištrauka iš romano „Į švyturį“ („To the Lighthouse“). Romaną artimiausiu metu išleis leidykla „Vaga“. _ Tad, visiems žiburiams užgesus, mėnuliui nugrimzdus ir į stogą barbenant lietučiui, žemėn ėmė lietis neaprėpiama tamsa.
Pagaliau „Užrašai iš pogrindžio“
IRENA POTAŠENKO Fiodoras Dostojevskis. Apysakos. T. 1: apysakos „Antrininkas“, „Užrašai iš pogrindžio“ ir apybraiža „Žiemos pastabos apie vasaros įspūdžius“. Sudarė, iš rusų k. vertė ir paaiškinimus parengė Ramutė Rybelienė. V.: Margi raštai, 2010. 405 p.
Kaip buvo gaminamas Robinzonas
ILJA ILF, JEVGENIJ PETROV Tokius Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo kūrinius kaip „Aukso veršis“ ar „Dvylika kėdžių“ Sovietų Sąjungoje buvo galima gauti tik „iš po prekystalio“, o filmuose skambėjusius posakius cituodavo, kaip tada buvo sakoma, „visa šalis“.
