LiteratūraSkaitykla Nr. 5

Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.

Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.

JULIJA ŠČERBININA

Knyga prieš Alzheimerį: biblioterapijos istorija

Pačia bendriausia ir elementariausia prasme gydomasis knygų poveikis grindžiamas vaidmenų apsikeitimu. Skaitytojas personaže atpažįsta save, projektuoja savo gyvenimo situaciją į aprašomą knygoje arba įsigyvena į personažą, skaitydamas susitapatina su juo. Kitas etapas – atsiribojimas…

AUDRIUS MUSTEIKIS

Manon jos vardas

Ji skundėsi ir skundė „dviveidžius“, „nematomos rankos“ iškeliamus ir palaikomus įvairaus plauko fašistinius dainius ir redaktorius ir t. t.: tą patį jai nepadedantį J. Baltušį, Albiną Žukauską, Augustiną Gricių, Viktorą Miliūną ir kt. Žiauri kova dėl būvio. Ne tik dėl būsto, dėl priėjimo prie lesyklų. Desperatiškos tvirto užnugario neturinčios moters grumtynės su masoniška vyrija.

ANTOINE COMPAGNON

Skaitymo nerimas

Nūdien labiau mėgstama pabrėžti skaitymo malonumą: tai mūsų laikmečio ir pasaulio mąstysenos požymis. Pavyzdžiui, stengdamiesi apginti knygą nuo vaizdinio apžavų ir prestižo, nuo dvasinio elektronikos monopolio, pedagogai iš kailio neriasi dėstydami apie malonumą, tarsi tai būtų skaitymo alfa ir omega.

Nė vienas nežino, kodėl viena ar kita knyga tampa bestseleriu

  Britų žurnalistas BOYDAS TONKINAS, buvęs laikraščio „The Independent“ literatūros redaktorius, išgarsėjo tada, kai buvo atnaujinta verstinės literatūros premija – „The Independent Foreign Fiction Prize“ (IFFP), vienas prestižiškiausių tarptautinių literatūros apdovanojimų anglosaksiškuose kraštuose. 2015 m. IFFP buvo sujungta su tarptautiniu „Man Booker“ apdovanojimu. Tonkinas buvo pirmasis šių sujungtų premijų vertinimo komisijos pirmininkas. 2018 m. leidykla „Galileo“ išleido jo knygą The 100 Best…

STANISŁAW MAŁACHOWSKI-ŁEMPICKI

Adomas Mickevičius ir laisvoji mūrininkystė

Pirmą kartą Mickevičiaus kūryboje akivaizdi laisvosios mūrininkystės įtaka išryškėja „Odėje jaunystei“. Iš tiesų tai grynai masoniškas kūrinys ir galėtų būti deklamuojamas ir dainuojamas kiekvienoje ložėje „bet kuriame pasaulio taške“.

Patarimai, kaip rašyti (3)

[Stephenas Kingas:] „Kai manęs klausia, kokia „mano sėkmės paslaptis“ (absurdiška mintis, bet nuo jos neįmanoma pabėgti), kartais atsakau, kad sėkmę lėmė du dalykai: gera sveikata ir santuoka. [...] Sveiko kūno ir tvirto ryšio su savarankiška, tavęs po padu nespaudžiančia moterimi derinys sudarė man sąlygas nepertraukiamai dirbti savo darbą.“

CHARLES BUKOWSKI

Apie cenzūrą

Cenzūrą kaip įrankį pasitelkia tie, kurie nuo savęs ir nuo kitų trokšta nuslėpti faktus. Jų baimė – tai tik nesugebėjimas pažvelgti tikrovei į akis, bet aš jiems nejaučiu pagiežos, tiktai siaubingą liūdesį. Savo ugdytojų jie buvo apsaugoti nuo gyvenimo įvairovės. Jie buvo išmokyti žvelgti tik viena kryptimi, nors krypčių yra daugybė.

MARIJA JELIFIOROVA

Volandas prieš Spragtuką

  Prieš 90 metų, 1928-aisiais (pagal kitą versiją – 1929 m.), rusų rašytojas, dramaturgas, teatro režisierius ir kritikas Michailas Bulgakovas (1891–1940) pradėjo rašyti savo garsųjį romaną „Meistras ir Margarita“. Kūrinio koncepcija, teminiai branduoliai, siužetinės linijos ir pavadinimas ne kartą keitėsi, o dabartinis pavadinimas ir siužetas išsikristalizavo maždaug apie 1937 m. (Bulgakovas romano rašyti taip ir nebaigė, galutinę redakciją po autoriaus…

ŠARŪNAS ŠIMKUS

Orfiškosios giesmės

Dabartinė senovės graikų mitologijos samprata daugiausia esti nulemta tų atošvaisčių, kurios mus pasiekia per klasikinę graikų ir romėnų literatūrą. Vis dėlto yra išlikę tekstų, kuriais byloja pati graikų religinė mintis. Vieni tokių – orfiškosios giesmės, priskiriamos legendiniam dainiui Orfėjui.

TIM PARKS

Kas negerai su Nobelio literatūros premija

Atminkit, kad kalbam apie iš viso pasaulio kampelių suplaukiančius eilėraščius ir romanus, kurių dauguma glaudžiai suaugę su kultūrinėmis ir literatūrinėmis tradicijomis, apie kurias Švedijos akademijos nariai, savaime suprantama, išmano labai nedaug.