Literatūra
Chameleoniškos metamorfozės
Márquezas yra išties neprilygstamas savo gimtosios Kolumbijos vietovių aprašymais, susijusiais su kultūra ir istorija, vietos dvasios – genius loci pagavimu. Meistriškai, iš gyvosios atminties kurdamas savo personažų portretus ir leisdamas vaizduotei įsibėgėti, virsti kūliais ir peržengti realybės ribas, rašytojas tampa išskirtiniu pasakotoju.
Vilniaus atlaidai
jei eilėraščiams reikia įkaitų
imkite mane šią naktį
Vilnius atleis
nepaleidęs
žinodamas
kad vis tiek ateis
atpildas
●
mano šalis dabar primena getą
kur perimetras nubrėžtas krauju riksmu rauda
(paskubom negrabiai – lyg alyviniais lūpų dažais tamsoje)
kur visos mintys žodžiai veiksmai netgi tyla pridusinti cenzūros pagalve:
karas karo karui karą karu kare apie karą
Iš „Rachelės giedojimų“
klik klak
mažos pakulnės
sukaukšėjusios
griūva nes
kaimynų berniukas
jai spiria į pilvą
stverias ji už širdies
kur toji žvaigždė
gražioji Dovydo žvaigždė
Daiktinis įrodymas
Šią vasarą išsimaudžiau dviejose jūrose – Šiaurės ir Baltijos. Neparašiau nė vieno labiau vykusio eilėraščio. Bet jaučiau, kad gyvenimas kažkur mane veda, kad esu dar tik kelio pradžioje; kelio, kuris prasideda ir baigiasi tame pačiame mieste, kuris yra miestas-kokonas: jame augame, bręstame, lukštenamės, plaukiojame jo upėse, vėliau ten akmenėjame.
Gniaužtai
Niekas nesirenka savo veido. Jei kas nors gimsta negražus išoriškai, žmonės paverčia jį negražiu ir vidumi. Jau penkiolikos, tėve, aš buvau surūgus. Nekenčiau savo geriausios draugės ir negalėjau to parodyti, nes ji visada buvo maloni, gera, mylinti mane.
Svolačius
– Kaip ten pas mus žydi hortenzijos, – kalba tarsi pati sau mums vaikštinėjant po parką. – Ir namai Mariupoly labai gražūs.
Nieko neatsakau. Mėginu įsivaizduoti skylę vietoj Vilniaus senamiesčio, bet smegenys pakimba, galima išprotėt.
Iš teatro darbuotojos užrašų… (4)
…viename spektaklyje pagrindinė veikėja mirdavo lygiai tris valandas. Per tą laiką žiūrovų koordinatoriai susirinkdavo prie televizoriaus, rodančio tiesioginę spektaklio transliaciją, ir laukdavo galvos nukirtimo scenos tarsi intensyvaus įvarčio per futbolo rungtynes.
Švinkimas
Pasaulis tolsta – banalūs dalykai, tokie kaip knygos, parodos, politika, radijo laidos, filmai, nebeįdomu, vargina, sunku sukoncentruoti dėmesį. Ir dieną, ir naktį kankina švinkimas – kūnas išskiria skysčius. Natiurmortuose panašiai pūva daržovės ir vaisiai, nors proceso nesimato paveiksluose. Taip atsitinka maždaug kas penkiolika minučių – tamoksifenas nusuka estrogenams galvas. Išpila karštis, paskui krečia šaltis; juntu kojomis riedančius prakaito lašus.
Literatūros ir pokalbių uogienė
Šiemet „Šiaurės vasara“ paskutinė. Organizatoriai taško nededa, pertrauka gal tik laikina. Šįkart pasirinkta kalbėti apie ateitį, tai susisiejo su laikina forumo pabaiga. Šiemet Tropo premija skirta Jurgitai Jasponytei už eilutę „atmintis – baikštus gyvis – / kažin kur nuliuoksėjo“ iš knygos „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.
