Literatūra
Vasaros užrašai. Zona
Naktį moteris miega savo namuose ir jaučia, kad visa pakrante už kopų pasislėpusios, pusiau sutrūnijusios medinės raketos taikosi į žvaigždes.
Švyturio spindulys visą naktį ramina miškus. Miegokit, nebijokit.
Aš jaučiu: švyturys vienija – žemę su jūra, miškus su paplūdimiu, po miškus išbarstytus vienkiemius, užmigusius žmones.
Miłoszas: amerikietiškas rakursas
Tada dar nežinojau, kad jis iš prigimties yra nepatiklus žemaitis. Kelis kartus skvarbiai pažvelgė į mane. Įsidėmėjau jo labai raiškias akis po vešliais antakiais ir savitą balsą, paribių žmonėms būdingą tarimą tęsiant balsius; ł tarė kaip vyresnės kartos aktorius.
Pelytės
Niekad nesu užmušęs katino, bet kartą laidojau kaimynės katę. Tai buvo savaip pakylėjantis įvykis: kaimynė tos katės nemėgo, bet šiai pasimirus paplūdo ašaromis – gal labiau dėl ceremonijos nei dėl sentimento; aš katę visad mėgau ir ją laidodamas jaučiausi patvirtinąs šį ryšį, pratęsiąs jį pomirtiniame laike.
rūko
dailus vaikinas
o rūko
daili mergina
o rūko
graži migla
įsižiūri
tik rūkas
●
pasaulis, koks jis mūsų vaizduotėje
jau prieš gerą valandėlę išnyko
tik mes dar tebejudame
kitados sukurtų programų rėmuose
bučiuodami, pamyluodami žmones
su kuriais mes jau seniai
nebeturime jokio ryšio
Veidaknygėje manęs nėra
„Ar tau viskas gerai?“ – atsargiai teiravosi bičiuliai, pastebėję, kad nesu aktyvi socialiniuose tinkluose. Jau vien šis klausimas sąlygoja paradigmą – jei pasitrauki iš socialinių tinklų, su tavimi kažkas blogai. Prisipažinsiu – pati taip manydavau apie negausų būrelį ten nesančiųjų. Jei tavęs nėra veidaknygėje, tavęs nėra visai?
Tekstas apie intuiciją
Intuityvus pajautimas yra beformis. Jis kaip rūkas delne – neįmanomas. Jį pagavus norisi prikalti prie paradinės sienos ir pastatyti akylus sargus šalia. Jo regėjimas ne visuomet yra dažnas, todėl jį privalu įsteigti. Aš jam lenkiausi ir jį klusniai vykdžiau. Nes bijojau, jog vien tik girdima nuojauta nutils. Baiminausi, kad šis balsas vieną dieną bus galutinai užgožtas išorinio triukšmo.
Naktis, kai mirė Andropovas
Pastarąsias porą valandų jie vienas kitam su kartėliu skundėsi dėl savo gyvenimo. Iš tikrųjų jie jokio gyvenimo ir neturėjo: nei šeimos, nei pinigų, nei kokios nuosavybės, jei neskaitytume to aitraus kvapo, sklindančio iš jų mažų, nykių kambarėlių perpildytuose, aptriušusiuose bendrabučiuose – be jokių realistinių lūkesčių sulaukti šviesesnės, oresnės ateities.
Pegasas
Tačiau tikras skandalas man atrodo tai, kad Pegasą pasibalnojo poetai. Antikiniais laikais nei Homerui, nei Horacijui nekilo mintis sėsti ant Pegaso. Tai atsitiko vėliau, tais laikais, kai į mitologiją žiūrėta nerimtai, kaip į puošmeną, pauzę – kai apmirdavo įkvėpimas, kai Pegasas buvo jau tik žodis – nesuvaldoma būtybė, vidujai nepriklausoma, neturinti nieko bendra su tuo, kas paprastai vadinama literatūra.
Senienos ir naujienos (6)
Iš visų skaitytų knygų paaugliams ji išsiskiria siaubo stilistika – nors nevyksta nieko labai šiurpaus, veiksmas konstruojamas per baimę keliančius paranormalius įvykius. Nors gal tinkamesnis terminas būtų „magiškasis realizmas vaikams“. Tai labiausiai ir patraukia – fantazija, kad realybėje gali veikti piktavališka demonų išmonė.
