Literatūra
Kai viskas susiveja
pirmapradis žmogus yra
toks kaip tu:
goslus, vėjo pašiauštais plaukais,
nepraradęs instinktų, primenantis
laukinį šventąjį
Šventoji Emily
Rožė yra rožė yra rožė yra rožė.
Mielybė maksimaliausia.
Maksi getrai.
Mielybė maksimaliausia.
Saldžiausi ledai.
Laiko raštis laiko raštis laiko raštis.
Karmelio kyšulys
Nepaprasta daiktų kantrybė!
Ši nuostabi vieta išniekinta galybės priemiesčio namų –
Kokia ji buvo nuostabi, kai ją pamatėm pirmą kartą,
Nepalytėtas aguonų ir lubinų laukas, apsuptas švarių uolų;
Jokio įsibrovėlio, tik du ar trys besiganantys arkliai
Tatuiruotė
…ar tatuiruotė savaime, nepriklausomai nuo jos turinio, vien savo buvimo faktu reiškia bedievystę, maištą prieš religiją, prieš krikščionybę, prieš autoritetą, prieš Dievą?
Seserų balnas
Savigynos tikslais ji pasiėmė degtukų, peilį ir ryškiai šviečiantį prožektorių. Bet to neprireiks, nebent jeigu iki pusiaudienio neprieis tarpukalnės, vadinamos Seserų balnu, tada šiandien nebesiryš šturmuoti viršūnės, ir teks praleisti visą dieną ir naktį kalnuose, kad vos išaušus galėtų kilti toliau.
Žibintininkai eina grindiniu
Rugsėjo 20–22 dienomis senamiesčio grindinys aidėte aidėjo, nes vyko „Vilniaus, UNESCO literatūros miesto“, Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus ir teatro „Arbatvakariai“ organizuotas Vilniaus grindinio festivalis.
Žmogus
Pagaliau, jeigu visur paskutinis žodis tariamas bejėgystei, tai kodėl manyje yra tas prasmės, pomirtinio pasaulio, amžinybės ilgesys? Žinau, kad niekad neištrūksiu iš savo laiko ir erdvėje atsiradusio netobulumo, tačiau mano nenumalšinamas noras iš jo ištrūkti aiškiai liudija, kad aš visgi nesu vaiskus ir tuščias niekas. Kaip tik šis noras būti kažkuo daugiau, negu esu, liudija daug ką, kad aš esu tas, kuris esu aš, supraski: prieštaringų Esmo ir Niekio valstybių gyventojas.
●
Prievartaudamas mūzas, ilgai
Tu tylėdamas juodinsi tamsą.
Ir negims iš tavęs vaikai…
Tai gyvenimas? Taip, mano tamsta.
Nobelio misterija (Niekas nesušuko „Pagaliau!“)
Fossės dramų tekstams būdingas minimalizmas. Tarp retų eilučių kalba tyla. Replikos kapotos, įvykių eiga fragmentiška. Prozoje, atvirkščiai, Fossė linksta į maksimalizmą. Tekstas plūsta nepertraukiama srove, tačiau ne visada lengva sekti, kurion pusėn jis pakryps. Esminis Fossės prozos stilistinis bruožas – kartojimas.
Denacifikuojant diskursą apie žydų Katastrofą, arba Posttotalitarinė kritika
…pamatinė Nerijaus Šepečio pastanga atskleisti, kokiu būdu nacionalsocialistinės praktikos ir diskursai, visa mašinerija, siekusi dehumanizuoti vieną žmonijos dalį, galiausiai dehumanizavo, išardė pačių žudynių vykdytojų ir palaikytojų asmenybes, yra nepaprastai svarbi…
