Literatūra
Senienos ir naujienos (9)
Nors rašoma apie Pirmąjį pasaulinį karą, skaitinys netikėtai aktualus dėl šiandien vykstančių karų. Piešiniai iš tų, kurie ne mažiau svarbūs už knygos tekstą, – visa sukurta tik iš juodos, baltos ir raudonos.
Smagioji netvarka
Skujinis kreipiasi į lektorę Skaidrytę Bikovą:
– Prašau, perskaitykite jūs!
Ji žvilgtelėjo į popierėlį ir sumikčiojo:
– Oi, tenai nieko neparašyta!
Rašytojas šyptelėjo ir tarė:
– Aš jums vis dėlto atskleisiu, kas čia parašyta: „Skujinis yra kvailys.“
noreply
nežinai, kur baigiesi pats ir prasideda kitas
tapk tuo, ką sapnuoji
saugumo patikroje oro uoste išmuša šaltas prakaitas
o ką, jei mano parazitas bus praleistas kaip tikrasis šeimininkas?
rasą ant gėlių kloja dirbtinė ventiliacija
kai vargšai išmirs ir tiek
ir turčiai viską paveldės ir tiek
kitaip tariant: kai viskas grįš į savas vėžes
kai jūroje žuvys įstrigs apsauginėse kaukėse
ir antivirusinių vaistų buteliukuose…
Fenomenologinis mirties kvapas
Įsivaizduokime, kad visa tai tik įsivaizdavome. Ką tokioje situacijoje darytum tu? Ar drįstum paliesti gulintį žmogų, kad pajustum, ar jo širdis plaka? Ar drįstum priliesti pirštu jo nosį, skruostą, kaklą? Ar drįstum padaryti, reikalui esant, dirbtinį kvėpavimą?
Rutinos dievas
Ada labiau negu vyro laukė įsūnio. Reguliariai susirašinėjo laiškais, kuriuos jis siųsdavo su dalimi savo uždarbio. Nuo pat pradžių jis pasirašinėdavo Rutinos dievu. Pasakodavo, už ką yra atsakingas „Akropolyje“ – nuo milžiniškoje prekybos salėje keičiamų elektros lempučių iki darbuotojų grafikų sudarinėjimo. Vėliau jo laiškai įgijo keisto detalumo.
Nebūti turistu: Niujorkas
Esu išlepinta Vilniaus kavinių, jau imu jų ilgėtis. Ten visuomet būna vietos, ten galima ateiti dirbti, mokytis, tyliai skaityti, susitikti kavos ir neskaičiuojant laiko šnekėtis, megzti pažintis ir gerti lungo iš molinių rankų darbo puodelių. Namų ieškome iš jų išvažiavę.
Ne antrinė šviesa
Vienas spustelėjimas ir šast – prieš jus iškyla ateities vaizdas. Nepamirškite: paveikiausia yra ne ta šviesa, kuri ryškiausiai šviečia. Ne visada. Šioje požemio saugykloje šviesa įgyja visai kitą prasmę. Atskridote į šią ledinę salą susipažinti su mūsų veikla. Sveikinu jus atvykusius ir dėkoju už susidomėjimą.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (2)
Rašymas žinant, jog žodžiai pasieks skaitytoją tuoj pat, turėtų lemti rašančiojo apsisprendimą pateikti vienus įvykius, vienas temas, o ne kitas. Bent jau skaitytojas taip gali pamanyti. Ar tikrai aš renkuosi? Turiu tik vieną nuostatą – nekalbėti apie pinigus.
Istorija apie Minotaurą
Prisimenu, kai buvau mažas, vakarais bijodavau užmigti. Namuose ilgai negesdavo šviesa, pro langą iš savo kertės matydavau porą gretimų trobų – jose taip pat ilgai spingsodavo žiburys. Tėvai kalbėdavosi pašnibždomis, o mano baimė vis augo; įtempęs ausis stengdavausi gaudyti bent žodžių nuotrupas vildamasis: jeigu išgirsiu, apie ką jie kuždasi, bent sužinosiu, ko bijau. Galbūt dėl to šitaip ir išjautrėjo mano klausa: kai oras ramus ir drėgnas, girdžiu kiekvieną kaimo krebždesį.
