Literatūra
Apie giluminį knygų skaitymą
[Steveno Arthuro Pinkerio] nuomone, rašymo ir raštingumo augimas paskatino „humanitarinę revoliuciją“ – žmogaus teisių sampratos įtvirtinimą 1776 metų Amerikos nepriklausomybės deklaracijoje ir 1789 metų Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje, sąlygojo vergijos, kankinimų, raganų deginimo ir gausybės kitų prietarų panaikinimą.
Senienos ir naujienos (10)
…Donaldas Kajokas prisipažino nebijąs savo jaunystės dienoraščių naivumo. Bet įdomu ne vien dėl rašytojo asmenybės augimo, apmąstymų, kasdieninės meditacijos poveikio. Dvidešimtmečio dienoraščiuose, apimančiuose ir sovietmetį, ir Nepriklausomybę, itin daug medžiagos apie to laikotarpio kultūrinius, politinius, socioekonominius kontekstus.
Bevardis
Dabar dažnai sapnuoji tokį košmarą:
kad vakare prie tavo namų prisiartina vyras
su skyle kūne – įžiūri ją
krūtinėje, kairėje pusėje, – ir kraujas srūva iš jos
medinėmis durimis, kai prie jų prisišlieja.
6. Einsteino sapnai (II)
pragaras –
tai ne kiti
tik pats sau
sustingdytas laiko taške
negalintis pajudėti
išjudinti
tvarkingai sužymėtos
tiesės
Mano moterys
2022 m. kovo 9 d. nepamiršiu iki gyvenimo pabaigos. Tądien grįžau į Charkivą su maišu medikamentų vyro padalinio kariams. Pamačiau sugriautą centrą, suniokotą Saltivką – ir pirmą kartą žmoniškai užmigau. Po kelių dienų parašiau žinutę feisbuke: „Tikiu mūsų ginkluotosiomis pajėgomis – einu miegoti be kelnaičių!“
Asmeninis impresionizmas geografiškai
Seniai seniai, pačioje nepriklausomybės laikotarpio pradžioje, studentiškai kvailiodami sutarėme, kad, prabėgus tiek ir tiek metų (regis, dvidešimčiai), susitiksime visi Paryžiuje po Eifelio bokštu. Ir data buvo užrašyta, vėliau ją kažkas surado, priminė, išsiuntinėjo elektroniniais adresais.
Randas
– Tau kur? – nužvelgia nuo susitaršiusių plaukų iki raudonų batukų.
– Prie Bernardinų.
– Šiaip tai aš dirbu tik stoties rajone.
– Aaa… – nutęsiu jau su šiokiu tokiu siaubu.
– Nu galiu nuvežt už dešimt eurų.
Iš teatro darbuotojos užrašų… (5)
Įsimylėjusių, gėlėmis nešinų vyrų mačiau ne vieną ir ne du. Dažnai jiems padėdavau, kartais net paslapčia išpakuodavau gėles iš pigaus plastiko ir aprišdavau kaspinėliu, kad mergaitė, kuriai skirta puokštė, tikrai liktų nudžiuginta. Tik esminis skirtumas buvo tas, kad puokštelės būdavo gražios, širdžiai malonios, o visų svarbiausia – atplėšiamos nuo žemės.
Apsiausties sąlygomis
Nebeturiu planų. Dauguma žmonių trokšta jaustis pažangūs, aktualūs ir nesenstantys. Kaip ten tos tik stulbinamai kryptingai dotuojamos oficialios žiniasklaidos informaciją tenaudojančios grupės neseniai apsibrėždavo socialiniuose tinkluose? Vakcinuoti? Edukuoti? Ar ir tai, ir tai? Ar jei tai, tai automatiškai ir tai? Paprastai jie vaikščiodavo ir su Ukrainos vėliavos ženkliuku atlape… Karo pradžioje, kai ukrainiečiai laimėdavo. Ir palaikymo akcijas pamiršdavo, kai situacija fronte pasidarydavo patinė.
Ir antra dalis gali būti pirma; ar net pirmoji
„Antra dalis“ – toks naujosios Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knygos vardas. Dalykiškas ir neaiškus, su intriga.
