Literatūra
Iš „Žodžių liepsnos tyloje“
Ieškok manęs ten, kur esi tu
Krenta sniegas – mirusiųjų šviesa
Spąstuose
Trejus metus! Trejus metus Valdemaras gyveno vienui vienas. Nuo karo pradžios ilgėjosi vienatvės. Atvykęs Anglijon kaupė pinigus vieninteliam tikslui – nuosavam būstui, kuriame jis būtų vienas.
Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (3)
Mano impresijos su ŠA. Pirma – mano publikacija (pirma apskritai) ŠA 2010 m. Dabar vėl perskaičiau tuos kelis eilėraščius – nekeisčiau nė žodelyčio. Antra – Martynas Nedzinskas „Žuvėdroje“ talžo „Šiaurės Atėnus“. Kažkur turiu likutį, nes mėgstu pasiimti reliktų iš teatro.
Tortas
O tada, netikėtai, pasaulio istorija atsidūrė pačiame Lokarne. 1925 metų rudenį būtent čia, Tičine, susirinko pusės Europos ministrai pirmininkai pasikalbėti apie Pirmojo pasaulinio karo pasekmes. Kiek supratau, buvo kalbama apie tai, kad Vokietiją vėl reikia padaryti normalia Europos valstybių nare. Kad tokia ji dar nebuvo, matėsi iš to, kad visos delegacijos, išskyrus vokiečių, apsistojo mūsų „Grand Hotel“…
Devyniasdešimtiniai amžinai
Kiekgi galima apie devyniasdešimtinius – sukirba, kai dar kas – jau keliasdešimtas – rašo knygą, kuria filmą, spektaklį ar kitaip įamžina laikmetį, kuris dar ir dar kartą įrodo, kad yra neišsemiamas. Kęstučio Šapokos „Pušis, kuri juokėsi“, Virginijos Kulvinskaitės „Kai aš buvau malalietka“, Vaivos Rykštaitės „Lizos butas“, Jurgos Tumasonytės „Remontas“, Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, Dariaus Žiūros „Diseris“ ir dar aibė…
Kodėl nepasitikiu Antano Miškinio literatūrine premija
Net penki Miškinio premijos komisijoje buvę nariai vėliau tapo ir premijos laureatais: Panavas (2003), Kaziela (2006), Katinaitė-Lumpickienė (2010), Mikulėnaitė-Jonuškienė (2015) ir Katinas (2016) – vos per trylika metų nuo premijos įsteigimo.
Netvarkos pasigedus, arba Apie teksto turbulenciją
Solidūs kritikai neretai linkę sieti panašius prisipažinimus su praeities traumomis, bet man kažkodėl viskas dėliojasi pagal kur kas paprastesnę schemą: kažkur priėjai, kažką pamatei, kažką pajutai ir panorai pasisakyti.
Takelis į šviesą. Apie Danės Zajco poezijos rinktinę „Kalba iš žemės“
Apie slovėnų poetą Danę Zajcą pirmą kartą išgirdau dvyliktoje klasėje, filosofinės etikos vadovėlyje perskaičiusi jo eilėraštį „Tu sumokėsi už viską“. Taip sudomino, kad grįžusi namo į „Google“ paieškos sistemą suvedžiau poeto vardą.
Kirminai
Pavasarį tėvas iš ledinio vandens
prisėmė tris kibirus raudonų kirminų,
išpilti jie rangėsi dirvožemy, ir juos mes bijojom
sutrypti.
Tai buvo laumės gyslos.
fude mirksta baltyje
galimų aplinkybių apvalumas
išskabtuoto suvokimo tuštybės
apipavidalina esančias linktis
sukampuoja minties formiškumą
kuris tiesąsak formalus
aplinkybių sulankstymas į origamį
rytojaus pradėjimas dabar
anaiptol be iškeliaujančiojo
įvietintas dabartybės šnekėjimuose
