Literatūra
Senolis prisimena
DONALD HALL Mano senelis buvo Amerikos Prezidentas. Atmenu antrąjį jo prisaikdinimą, man buvo devyneri, berniukai tada nešiojo trumpas pūstas kelnes. Buvo tokio amžiaus kaip aš dabar, gal jaunesnis. Numirė, paprezidentavęs
Stebuklas
DAINA OPOLSKAITĖ Pasiutusiai noriu ką nors parašyti. Ne, tai greičiau ne noras, o periodiškai užklumpanti keista baimė, kaltė, savo jutimu labai panaši į atsakomybę, kad kažko dar nepastebėjau gyvendama šiame pasaulyje po šia saule.
Kūnas ir libido ekonomika
GUIDO ZECCOLA Vis greičiau nykstant tikėjimui sielos nemirtingumu ir atgimstant tam tikrai „pagonybės“, nebūtinai kritikuojančios krikščionybę, formai, kūnas gali susigrąžinti savo vietą visuomenėje. Kūnas gali atsiskleisti. Bet ar išties taip yra?
Laisvas žmogus Giedrius Jonaitis
MIKALOJUS VILUTIS Giedrius laisvas. Žmogus, kuris nebijo būti savimi. Atviras pasauliui. Žiūrėkit – čia mano širdis, čia skrandis, o čia mano žarnos ir visa tai, kas žarnose yra. Išgersiu degtinės ir sužėrėsiu visomis vaivorykštės spalvomis. Išskleisiu visą savo grožį, kaip povas uodegą.
Ištrauka raiškiajam skaitymui
MAKSIM IVANOV Nokia 3310 Man ima kraują iš venos. Silpstu. Adatos nenubaidysi, neapsisaugosi nuo jos rankove, privalai išlaukti. Nepajėgiu žiūrėt į vieną tašką, knieti pult bėgt. Garantuotai esu išbalęs, bet sąmonės neprarasiu.
Pašėlę laukinio Bolaño detektyvai
ADRIANA GIEDRĖ BARKAUSKAITĖ Roberto Bolaño. Pašėlę detektyvai. Romanas. Iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. K.: Kitos knygos, 2013. 522 p. Visiems poetams, net ir avangardistams, reikalingas tėvas. Bet šie buvo našlaičiai iš pašaukimo. Iš „Pašėlusių detektyvų“
Eros, Thanatos, gustus
GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Parulskis Sigitas Parulskis. Tamsa ir partneriai. Romanas. V.: Alma littera, 2012. 254 p. Jeigu būčiau romanistė, kaip gyva nesiimčiau jokios istorinės temos. Parašysi knygą, supuls istorikai, filosofai, kiti detalių ekspertai: ims šaipytis
Iškyla su Magdolna
GINTAUTAS LESEVIČIUS Atrodė, kad varna tuoj nusisuks galvą. „Žiūrėk, – rodė mano kaimynės Magdolnos lūpučių brūkšnys, – ta varna tuoj tuoj nusisuks galvą, žiūrėk, kaip jinai sukioja į šalis galvą.“ Varnos profilyje žiojėjo akis – stiklinė, juoda, sugerianti mus abu su Magdolna, sėdinčius priešais kits kitą parietusius kojas languoto užtiesalo kraštuose
