Literatūra

2013-ųjų birželio 23 diena

GINTARAS BLEIZGYS 2013-ųjų birželio 23 dieną nutiko keistas dalykas: laistydamas prie namo pasodintas gėles pastebėjau, kad sraigės yra sulipusios į kaukazinę slyvą ir graužia žalias slyvas.

Sausas medis dega

GINTAUTAS LESEVIČIUS I Laivo denyje du JŪREIVIAI: pirmojo rankos už galvos, jis, atsigulęs aukštielninkas, deginasi, o antrasis didžiulėmis sodininko žirklėmis karposi nagus.

Sapnai

KĘSTUTIS NAVAKAS Sapnus bandydavau užrašinėti ir anksčiau, be to, jie turėjo ir tebeturi įtakos mano kūrybai. Tik tiek, kad jie pernelyg lakūs, išslystantys, pasimirštantys. Kažkodėl manau, kad jie niekur nedingsta, tik nunyra į sąmonei nepasiekiamas mūsų sielos įdubas.

Laivų statykloje

DUŠAN ŠAROTAR Marijus žvelgė į jūrą meilės kupinu žvilgsniu. Buvo ankstus rytas, saulė dar tik pakilo virš paplūdimio kalvų, toli, kitoje kanalo pusėje. Kaimą užliejo ryto gaiva. Prieplaukoje, kurios iš čia nesimato, keli žvejai ruošėsi išplaukti. Neplauks jie toli, o liks prie kranto, norėdami patikrinti, kiek žuvų įstrigo tinkluose. Marijus irgi jautė, kad kažkas įstrigo į jo širdį.

Pirmieji, antrieji, tretieji namai

VALDAS PATUMSIS Namai – pirmieji, antrieji, tretieji, paskutinieji? Pirmieji namai – tėviškės, juose užaugom, kad ir seniausiai gamtažudės, kraštovaizdžio naikintojos melioracijos sugrūsti į duobes.

DALIUS BALTRANAS. Eilės

HAROLDAS BAUBINAS. Eilės

Trumpoji proza

UGNĖ RAŽINSKAITĖ Vidurys Agnė – šešiametė čigonaitė, gyvenanti laiptinėje, kurios grindyse esama įmūryto glotnaus geltono akmenuko, netyčia patekusio į skiedinį. Kiekvieną pavakarę, septintą valandą, ji išeina į kiemą su dideliu pūstašoniu stiklainiu rankose

Mes visi senstame

KAROLIS ŽUKAS Tarp aštuntos ir devintos ryto autobusu riedėjau iš naktinės pamainos namo. Palengva švito ir netrukus ties kai kuriais posūkiais išvysdavau šmėkštelintį saulės rutulį – akimirką jis mane apakindavo.

Porcelianas

EDITA PUSKUNIGYTĖ Anė buvo paguldyta už senovinės močiutės indaujos, kuri didelį kambarį su išsišovusia krosnimi skyrė perpus. Lovūgalis buvo plačiai įsirėmęs į indaujos nugarą