Literatūra
Cukrus
Vienądien rasiu teisingus žodžius ir jie bus paprasti. Jack Kerouac
Psichoterapeutas Sriuba ir nesmurtinė komunikacija
Gyveno tarp mūsų psichoterapeutas pravarde Sriuba. Paprastai pravardes turi žmonės, tačiau šiuo atveju buvo kitaip: pravardė turėjo psichoterapeutą, jei žodį „turėjo“ suprasime
Fransis Beikonas ir jo „Naujasis Organonas“
Beikonas labai mėgo visiems demonstruoti savo organoną. Štai damos ir džentelmenai – žmonės kaip žmonės – susibuvime diskutuoja apie orą, koketuoja, apkalba karališkojo dvaro meilužius, skolas bei rietenas, o čia kur buvęs, kur nebuvęs – Beikonas tik šast ir išsitraukia organoną! Visi sumyšta, suka akis, trauko pečiais, kosčioja – nei šis, nei tas tokie dalykai geroje kompanijoje. O Beikonas, rodos,…
Brolis
Kartą vienos šalies vadovu tapo Brolis. Tiksliau – du broliai, tačiau ši būtybė gimė kaip viena, todėl vartoti daugiskaitą šiuo atveju visai netinka. Apie Brolį kaip dviejų brolių darinį arba apie tų dviejų atskirą individualumą negali būti nei kalbos, nei diskusijų. Nebuvo jie anatomiškai suaugę, nesidalino vienu kūnu arba bendromis kepenimis – galimos asociacijos su Siamo dvyniais turėtų būti tučtuojau…
Kasdienybė
Ji nėra tas pats, ką įvairaus plauko ir stoto mizantropai vadina rutina, kai diena keičia naktį ir nykus balsas sako: „Nieko gero.“ Ne, rutina yra kasdienybė mechaniniu požiūriu, kai žmogus viską daro automatiškai, nesigilindamas ir nesigudrindamas savęs ar kitų klausti, kodėl taip atrodo ta tavo, mano, visų mūsų kasdienybė su įvairiomis intonacijomis ir konotacijomis, o toks žmogus-mašina, kaip kažkada žiloje…
Estetiniai kasdienybės tyrinėjimai
| Etiudas apie įsiklausymą | Triukšmas lydi kiekvieną mūsų gyvenimo apraišką. Triukšmas yra artimas mums. Triukšmas turi galią grąžinti mus į gyvenimą. [...] Triukšmas, painiai ir nereguliariai trykštantis iš gyvenimo, mums niekada iki galo neatsiskleidžia ir mūsų naudai savyje saugo nesuskaičiuojamas staigmenas. Luigi Russolo, „Triukšmų menas“, 1913 Troleibusai – tai tokia mobili vieta, kurioje gali gimti netikėčiausios idėjos, į…
Paskutinė vakarienė
Lygiai prieš 34 metus, balandžio 11-ąją, nuo plaučių vėžio mirė vienas garsiausių XX a. prancūzų poetų – Jacques’as Prévert’as. Liko žaismingi ir provokuojantys eilėraščiai. Vieną tokių provokacijų artėjant Velykoms siūlau „Šiaurės Atėnų“ skaitytojams.
Poezija
Michaelas Hartnettas (1941–1999) – vienas ryškiausių šiuolaikinių airių poetų, rašęs abiem gimtosiomis – airių ir anglų – kalbomis. 1974 m., nusprendęs palikti Dubliną ir persikelti į provinciją, jis ketino susigrąžinti sąsajas su airių kalba. Rinkinys „Atsisveikinimas su anglų kalba“ („A Farewell to English“) žymėjo poeto norą ateityje rašyti tik airiškai. Turbūt tas „airiškumas“ mane ir sužavėjo, kai dar besimokydama gimnazijoje…
Naujos kino knygos: Béla Balázs
Béla Balázs. Regimas žmogus, arba Kino kultūra. Iš vokiečių k. vertė Indrė Dalia Klimkaitė. V.: Mintis, 2013. 168 p.
Naujos kino knygos: Trumpa kino istorija
Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios. V.: Vaizdų kultūros studija, 2013. 344 p. Kinotyros sritis Lietuvoje pradėjo formuotis gana vėlai, vis dar negalime pasigirti nei atitinkamos literatūros, nei šios srities specialistų gausa. Šiaip ar taip, knygynų lentynose galime rasti trumpas kino istorijas. Pirmosios dalies pasirodymas 2011 metais jau buvo šioks toks įvykis, o neseniai…
