Literatūra
Skaičių atsiradimo istorijos
Nulis. Nulis atsirado labai seniai gyvenusio žmogaus sapne, kuriame tas labai norėjo valgyti. Dieną sučiulpti sliekai jo pilve garsiai šūkavo OO! OOO! OOOO! Nuo to šauksmo atsirado raidė O. Paskui – nieką reiškiantis skaičius nulis (0), kurį akmeniniu peiliuku sapne supjaustęs žmogus rado mėsos produktų. Gerokai vėliau tą nulį (0) pavadino dešra. Taip atsirado ir vėdarai. Kitaip sakant – viskas…
[Skelbiamas viešasis konkursas pavadinimui sugalvoti. Šiandien paraiškų nesiųsti]
Ir jis trenkė durimis
Vaizduotės daiktų spaudimą įveikti galbūt tegali tik kiti, už juos galingesni vaizduotės daiktai, spaudžiantys kita kryptimi arba iškeliantys pirmuosius lyg į viršų šaunantys oro balionai. Įsivaizduokite du ar daugiau žmonių, kurstančių nesutaikomų nuomonių lauželį: užkaitę veidai, džiūvančios ir jau imančios peršėti gerklės, sausėjančios lūpos ir auganti neviltis, kad kelios nuomonės virs viena, kuri atstovaus tiesai, arba tiesiog bus pasiekta skirtingų…
Kontrastas keičias: mėlyna keičia balkšvą, lietus keičia sniegą
Sakė, kad snigs. Labai sakė. Per kažkurį TV kanalą orų mergelė sudirigavo trumpą intermezzo paklusniam finaliniam žinių žemėlapiui
Kaip “niekas neperskaitė” svarbiausio Koperniko veikalo
Józefas Gawłowiczius (g. 1942) – buvęs jūrų laivininkystės kapitonas, rašytojas, knygų jūrine tematika ir navigacijos
Latvija, Ukraina, Turkija
Žvilgsnis į knygas žiniasklaidos akimis ir į pasaulį rašytojų akimis
Rytoj viskas bus geriau
Sakau, o sakau tau, dukra mano, rytoj viskas bus geriau! Saulė švies kaitriau ir žolė žaliuos ryškiau. Rytojus bus nepakartojama diena, nes viskas vyks produktyviau, moksliniai darbai rašysis greičiau, o įkvėpimas atbėgs nepalyginti sparčiau. Dievinu rytojaus „aš“, jo potencialas neišsenkantis. Todėl numetu knygas į šoną, rankove pavalau neplauto puodelio kraštą ir dar kartą ramiai užsikaičiu arbatos. Rytoj viskas bus geriau.…
Į ateitį šviesią per ateitį šviesią trekšt trekšt
Ką tik gimusių ir šiukšliadėžėse pamestų kūdikių lavonai, vaikų namų ištvirkinti auklėtiniai, nebeištvėrę patyčių ir pasikorę mokiniai, kalbos apie moterų teisę rūkyt besilaukiant. Šventos kalėdinės pasakos apie šimtus išpjautų kūdikių ir velykinės – apie paklaikusį senį, vidiniam balsui paraginus ant žagarų krūvos aukojantį savo sūnų. O kaip paskutinis lašas ciklą uždaro žinutės apie užmuštus ir sužalotus vaikus pėsčiųjų perėjose. Po…
