Eilėraščiai

Narcizo išpažintis

 

Narcizas.

Aš saldusis savimyla,

Tūnantis kiekviename iš mūsų.

Sukurtas nemylėti nieko –

Tik garbinti, glostyti ir bučiuoti

Savo atspindžius veidrodžių ežeruose ir

Vandenų veidrodžiuose…

 

Narcizas.

Aš lipšnusis beširdis.

Mano širdis mažesnė už žvirblio kiaušinį.

Ir tos gumulėlis

Uždarytas į metalinį futliarą

Su grotelėmis ir veidrodėliu…

 

Narcizas.

Aš gražusis pabaisa.

Išdygstantis pavasariais

Iš sodų ir parkų juodžemio,

Iš kambarinių vazonų kraterių.

Atgimstu iš chlorofilo nulipdytu žolynėliu –

Plonakūniu, didžiagalviu,

Aitriai aitriai kvepiančiu

Šaltomis veidrodinių atspindžių esencijomis.

Pavasariop mane mėgsta nuskinti,

Pamerkti mano laibą kūnelį

Į vazų taures –

Kad galėtų

Akimis ir nosimi mėgautis

Mano trapiu augaliniu įsikūnijimu,

Pusdievio galva, atvirtusia žiedu su

Kuokeliais ir purkomis,

Pritvinkusiomis aštrių

Mitologinių aromatų,

Kad galėtų

Tarp dviejų pirštų laikyti liemenėlį,

Atvirtusį plonyčiu traškiu žaliu stiebeliu,

Išdygusiu iš žemės dulkėsna įkištų pėdų,

Tapusių blyškiu svogūnėliu…

 

Narcizas.

Aš žolynėlis iš Nemesidės sodų.

Atgimti klombų puošmena,

Atvirsti pavasarinių sodų pamaiva

Man tūkstantį kartų lengviau,

Nei būti prakeiktam atstumtųjų nereidžių,

Įsimylėti savo šešėlį ir

Nuskęsti sudaužyto veidrodžio šukėse

Amžinam…

 

2013.VI.20–25

Panevėžys–Kavarskas–Naujieji Elmininkai

 

 

 

Baletui

 

Baletas.

Kadaise

Prancūziškos Europos

Pradėtas žaidimas.

Taisykles sugalvojo

Patekėjusi Liudviko keturiolikto Saulė.

Nieks netikėjo,

Kad gulbių kaklai,

Žirgų kojos, erelio šuoliai,

Dykinėjančios ožkos žingsneliai ant scenos

Tris šimtmečius džiugins

Parterių, ložių ir balkonų minias.

 

Liudviko keturiolikto Saulė

Iš pradžių

Strikinėjo pirštų galais,

Pražergęs metaliniais puantais

Sukaustytas kojas,

Manė, kad tik taip priartės prie dievų,

Kad piruetų suktukais

Užšoks Apolonui ant sprando.

 

Grakštūs šuoliai šuoliukai,

Užsimaukšlinus rojaus paukščių perukus,

Jupiterio eisenos

Paukščių Tako keliukais.

Prieš Liudviko keturiolikto Saulę

Iš būtino susižavėjimo

Neabejotinai alpsta freilinos,

Komplimentų butaforinį auksą ir

Aplodismentų sidabrą

Dosniai žarsto favoritai.

Nuvilnija pataikaujančių

Kurtizanių aksominiai šūksniai,

Rujojančiam Marsui užpuolant

Versalio soduose sunokusią Afroditę.

Mandagūs krypavimai ir elegantiški reveransai

Tarnauja rūmų auksuotam baletui,

Jemeno perlais nusagstytam kašmyrui.

Laisvi ir veržlūs šuoliai tūno etiketo kalėjime.

Kaukių oda storesnė

Už nesumeluotus žvilgsnius ir

Grynakraujes šypsenas.

Sidabru ir nėriniais nepenėti

Šilkinių pelerinų ornamentai

Kalba stipriau už vos ne vos

Žodžius išlemenančius judesius,

Ryškiau už porcelianinius mostus,

Bijant, kad netinkamai pajudinus

Žieduoti pirštai

Suduš – kaip iš baltojo aukso

Nulipdytos kinų imperatorių rūmų

Vazelės ir dievų skulptūrėlės.

 

Baletas tuomet tarnavo ornamentams.

Pataikavo sijonams, kepurėms, skrybėlėms, arabeskoms,

Nepažino šokio skonio,

Neragavo eroso kraujo.

Antilopių šuoliai nesuprasti.

Gervių veržlus planiravimas buvo nepadorus.

Kalbėjimas laukinių kačių judesiais buvo netaktiškas.

Gulbių mirties šokis įsivaizduotas

Tik poezijos ežeruose ir upėse.

Nepriimtina trimis salto šuoliais

Arkliškai stryktelėti iš

Romos Navonos aikštės į

Ūkanotojo Endimiono salos Vedžvudo girią.

Vertinti mandagūs žąsų žingsneliai,

Blizgučiais nukarstytų šunelių bindzenimas.

Neišdrįsta pavirsti Šiaurės Atlanto stintenėmis,

Apsisagsčius sidabrinio biserio žvynais

Iš visų jėgų, visu greičiu bėgti taip –

Kaip skrodžia perkarusių silkių kaimenės

Nuo žvejų tinklų ir kardžuvių antpuolių.

 

Dvidešimt pirmo amžiaus pradžioje

Tavo akys nenorom praryja

Aštuoniolikto amžiaus baleto libretą,

Prikimštą piemenaičių, kaminkrėčių,

Anemiškų deivių,

Išgalvotų sendaikčių damų.

Galiausiai tu užmiegi

Ant paauksuoto balkono turėklo,

Užliūliuotas Liudviko keturiolikto išmąstytų

Porcelianinių suktukų, šuoliukų,

Mandagiai mirčiai sukurtų menuetų.

 

Baletas.

Saldžių sapnų ir ramių blusų.

Dvidešimt pirmo amžiaus pradžios

Gulbių ežeras.

Scenoje mizanscenomis plaukiojo

Dvylika baltų pelerinuotų drugelių.

Šuoliukais tik strykt pastrykt

Į dangų, ant žemės.

Viskas pagal scenarijų,

Ir tos fajansinės šypsenos

Ligi ausų.

 

2012.III.18–30

Ryga–Vilnius–Naujieji Elmininkai