Poezijos vertimai
Mehmedalija Mak Dizdaras (1917–1971) – vienas didžiausių Bosnijos ir Hercegovinos poetų. Jo kūryboje susilieja bosnių krikščionybės kultūra, islamo mistika ir viduramžių Bosnijos kultūros šešėliai. Mak Dizdaro eilėraštis „Žydroji upė“ yra vienas svarbiausių XX amžiaus nacionalinės literatūros kūrinių, laikomas Bosnijos ir Hercegovinos meno ir dvasinės kultūros paminklu.
Žydroji upė
Kur yra ji nieks nežino Mes nežinom bet pažįstam Už kalnynų už salynų Ir už jūrų ir už marių Ir toliau dar ir sunkiau dar Ir per kančią ir per vargą Per krūmynus per brūzgynus Per atolytį netgi per pūgą Ir nujaučiant ir atjaučiant Už devynių jūrų marių Ten giliai po žemės klodais Ir po debesų paklodėm Ir giliau dar ir stipriau dar Ir tyliau dar kur tamsiau dar Kur gaidžiai tenai negieda Nesigirdi garso rago Ir toliau dar ir sunkiau dar Ir po jausmo ir po dievo Yra tenai žydroji upė Plati jinai gili jinai Šimto metų ji platumo Tūkstančio gilumo Apie dugną negalvoki Sunkūs vandenys ir niūrūs Yra tenai žydroji upė Yra tenai žydroji upė Reikia mums per tą upę
Įrašas apie upę
Šįryt many prabunda toks vienas šaltinis Popiet jis pradeda tekėti Pradeda augti, šlamėti, putoti Vakare didžia upės jėga prispaudžia Apie vidury nakties maždaug Netikras kūnas tamsių šių vandenų šios paslapties Neramūs mano žingsniai lyg kažkoks stebuklas žengia
Naktis
Ši šviesa Pavirto į ledą smegeninėj Nėra čia tų rankų Nėra čia to Paukščio Girdžiu tikrai Kaip teka Tas kraujas Pavargęs
Kalipsė
Verkiu Dėl meilės tavosios vergu mane pavertusios Dėl meilės kuri išlaisvinti manęs negali Verki
Iš: Mehmedalija Mak Dizdar. Kameni spavač. Sarajevo: Veselin Masleša, 1966
Vertė Kristina Tamulevičiūtė