MEHMEDALIJA MAK DIZDAR

Poezijos vertimai

Mehmedalija Mak Dizdaras (1917–1971) – vienas didžiausių Bosnijos ir Hercegovinos poetų. Jo kūryboje susilieja bosnių krikščionybės kultūra, islamo mistika ir viduramžių Bosnijos kultūros šešėliai. Mak Dizdaro eilėraštis „Žydroji upė“ yra vienas svarbiausių XX amžiaus nacionalinės literatūros kūrinių, laikomas Bosnijos ir Hercegovinos meno ir dvasinės kultūros paminklu.

 

Žydroji upė

 

Kur yra ji nieks nežino
Mes nežinom bet pažįstam
Už kalnynų už salynų
Ir už jūrų ir už marių
Ir toliau dar ir sunkiau dar
Ir per kančią ir per vargą
Per krūmynus per brūzgynus
Per atolytį netgi per pūgą
Ir nujaučiant ir atjaučiant
Už devynių jūrų marių
Ten giliai po žemės klodais
Ir po debesų paklodėm
Ir giliau dar ir stipriau dar
Ir tyliau dar kur tamsiau dar
Kur gaidžiai tenai negieda
Nesigirdi garso rago
Ir toliau dar ir sunkiau dar
Ir po jausmo ir po dievo
Yra tenai žydroji upė
Plati jinai gili jinai
Šimto metų ji platumo
Tūkstančio gilumo
Apie dugną negalvoki
Sunkūs vandenys ir niūrūs
Yra tenai žydroji upė
Yra tenai žydroji upė
Reikia mums per tą upę

 

Įrašas apie upę

 

Šįryt many prabunda toks vienas šaltinis
 
Popiet jis pradeda tekėti
Pradeda augti, šlamėti, putoti
 
Vakare didžia upės jėga prispaudžia
 
Apie vidury nakties maždaug
Netikras kūnas tamsių šių vandenų šios paslapties
Neramūs mano žingsniai lyg kažkoks stebuklas žengia

 

Naktis

 

Ši šviesa
Pavirto į ledą smegeninėj
 
Nėra čia tų rankų
Nėra čia to
Paukščio
 
Girdžiu tikrai
Kaip teka
Tas kraujas
 
Pavargęs

 

Kalipsė

 

Verkiu
Dėl meilės tavosios vergu mane pavertusios
Dėl meilės kuri išlaisvinti manęs negali
Verki
 

 

Iš: Mehmedalija Mak Dizdar. Kameni spavač. Sarajevo: Veselin Masleša, 1966

Vertė Kristina Tamulevičiūtė

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.