Literatūra
Kietasis detektyvas
1923 m. birželio 1 d. pramoginis žurnalas1 „Black Mask“ išspausdino Carrollio Johno Daly apsakymą „Ištiestos rankos riteriai“ (The Knights of the Open Palm). Jame veikė pirmasis kietojo detektyvo…
Lietuviškumas, nieko ypatinga
Jeigu dabar gimčiau iš naujo ir galėčiau rinktis tautybę, lietuve aš tikrai nebūčiau. Rinkčiausi būti žyde arba amerikiete, nes pasaulyje nieko geriau nėra. Visgi tautybė gyvenime lemia nedaug – daug svarbesnis yra…
Eilėraščiai
Poezijos vertimai
Mes irgi kolaboruojame
Devintoje klasėje perskaičiau visus sovietiniuose raštuose esančius Justino Marcinkevičiaus eilėraščius (egzaminui reikėjo išmokti atmintinai šiuolaikinės poezijos pavyzdį – ilgai rinkausi). Paskui prie jo jau nebegrįžau…
Spąstai, arba Revoliucijos nugirdyti
1877 m. išleistame Émile’io Zola romane „Spąstai“ jauna, neturtinga, bet mylinti ir darbšti šeima, pradėjusi nuo svajonės apie kuklų, bet laimingą gyvenimą („ramiai dirbti, visada turėti kąsnį duonos ir kokį švaresnį kampą gyventi, išauginti vaikus, nebūti mušamai, mirti savo lovoje“; iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Karazijaitė, Vilnius: Mintis, 1995, p. 352) ir nuo didelių pastangų siekti tokios laimės, baigia visiška…
Laukai prie Jamunos
Ne bet kas gali patekti į Vrindavaną, o tik pats nuolankiausias, nuolankesnis už žolės stiebą. Kadangi aš esu tokia sunkiai nulenkiama kaip medis, man, ko gero, ne taip lengva ten patekti. Privalai būti lyg lengvutė nendrė, kuri nulinktų nuo kiekvieno Vrindavano gyventojo žingsnių sukelto vėjo. Čia mūsų sielų namai, čia amžinai šventė – ryte pabundu nuo lauke skambančių mantrų ir…
Adomo šeima
Iš pradžių žemėje nebuvo nei žolės, nei medžių. Aplinkui plytėjo dulkių ir akmenų dykuma. Pirmojo žmogaus statulą Jehova nulipdė iš dulkių. Paskui pro šnerves įpūtė jai gyvybę. Ir dulkių statula atgijo ir pakilo. Į ką buvo panašus pirmasis žmogus? Jis buvo panašus į Jehovą, kuris jį sukūrė pagal savo paveikslą. O juk Jehova – nei vyras, nei moteris. Jis –…
Apie sielos nuskaidrėjimą
Ar pastebėjote, kaip tirpsta vasara? Rugpjūtis man – pats gražiausias ir paslaptingiausias mėnuo. Jis primena žmogų, kurio veide atsiranda pirmosios raukšlelės. Jau rudenėja. Raudoni šermukšnių karoliai, palaukėje sirpsta gervuogės, nuo ąžuolo atsitrenkdamos į stogus bumbsi gilės. Ir tada vasarą norisi imti saujom, ne dalimis, ne nuobirom, o saujom. Pasisemti jos rieškučiom, kai už lango lyja. Vos išaušus braidyti po rasą,…
Sušių meistras
Minė buvo išmintinga. Ji mokėjo atskirti gėrį nuo blogio. Politika, strategija, ideologijos daug kur prasilenkė su tiesa, kurią jai bylojo individuali būtis. Individuali būtis, visai nestrategiška, politiniame ir religiniame kontekste visiškai nereikšminga, plito kaip ant grindų išsiliejusios granatų sultys. Pirmasis individualios būties lašas iškrito galvoje – kaip vienintelis lašas dykumoje, jo niekur nesimatė ir jis buvo netikras, išgalvotas lašas, neapčiuopiamas,…
