Literatūra
Eilės
Pakylu raudonais plaukais iš pelenų…
…Ir ryju vyrus aš vienu gaisu.
Miesto paraštės
Nemaniau, kad mano namuose kada bus tarakonų. Kai grįžau iš Paryžiaus, supratau, kad jie visai įsismarkavo ir lyg šaltas dušas grąžino į buitį, kurią gerdama pigų vyną Menilmontano rajone tariausi pamiršusi. Nors, tiesą pasakius, per daug dėl tų padarėlių neišgyvenau, nes Paryžiuje jau teko nemažai prisikentėti nuo blakių, o tarakonai juk nekanda, tik užbaigia tavo ant stalo paliktus trupinius, lakstydami…
Dangus Peterburge
Pažodžiui palei Nevą rusų kalboje sniegas gali eiti o kristi lietus: Dožd’ chodit da Ili sneg – on padiot inogda – idiot (tarsi Josephas balandį Piteryje) Petrogradkos stogai cha ir Vasilijaus sala imperatoriškųjų salų archipelagai antikvariatai rusiškas svetingumas Ir sniegas – vienintelis objektas niūriuose pokštuose ko valdžia dar nepavogė (sneg idiot) „Jūsų baltiški produktai žymiai…
Kuršėno šalies pasakos
Iš medžio gimęs, tuščiaviduris, su žarnomis draugauja. Jas tampant apsiverkia. (Smuikas)
Gimė medinė, tokia ir paliko. Kuomet pakyla, visi suklūsta ir širdimi jos balso klauso. (Batuta)
Miniatiūros
Lilė Jei einu su mama į operą ar koncertą Filharmonijoje, sakau: ak, vėl sutiksim tavo Lilę. Taip dažniausiai ir būna – štai Lilė jau moja mums, o jei ir nemotų, Lilės nepastebėti neįmanoma; kaip ir prieš trisdešimt su viršum metų, kai jos juodus pieštus antakius ir šeherezadiškus turbanus vaizduodavau mergiškuose piešiniuose. Lilė tiesiog kerinčiai graži – nors jai…
Birutė Mar: „Siekiu minimalizmo, kurio išmokė japonų kultūra“
Man monospektaklis – lyg grojimas smuiku, muzikavimas. Arba, galėčiau pasakyti, – tai labai intymus teatrinis žanras, esantis arčiausiai poezijos, tarsi scenoje rašomas eilėraštis.
Trampiana: Stalinas ir populistai Baltuosiuose rūmuose, arba „blogi“ prezidentai amerikiečių literatūroje
Stalino tėvai persikelia į Ameriką, tad pagrindinis veikėjas Džo Stylis užauga tikras amerikietis…
Jeigu nustotume vaidinti save
Rinkinys „esu aptrupėjusios sienos“ – ketvirtoji itin ryškų, savitą braižą turinčios jaunos poetės Aušros Kaziliūnaitės (g. 1987) eilėraščių knyga. Tai knyga-konceptas, kurioje ne tik eilėraščiai. Laimos Stasiulionytės nuotraukos, estetiškai artimos tekstams, kuria pridėtinę prasmės vertę. Šiais skaitmeniniais laikais knyga turi būti ne tik gera, bet ir graži. Tai privaloma, kad būtų verta ją turėti. O šitą tikrai verta. Man visada…
