Literatūra

JURGITA JASPONYTĖ

Eilės

Kol nedėkoji
pasaulis tavy vis nesiplečia
kol nedėkoji
visatos ritmas sutrikęs
SYLVIA PLATH

Pakylu raudonais plaukais iš pelenų…

…Ir ryju vyrus aš vienu gaisu.

RŪTA JAKUTYTĖ

Miesto paraštės

Nemaniau, kad mano namuose kada bus tarakonų. Kai grįžau iš Paryžiaus, supratau, kad jie visai įsismarkavo ir lyg šaltas dušas grąžino į buitį, kurią gerdama pigų vyną Menilmontano rajone tariausi pamiršusi. Nors, tiesą pasakius, per daug dėl tų padarėlių neišgyvenau, nes Paryžiuje jau teko nemažai prisikentėti nuo blakių, o tarakonai juk nekanda, tik užbaigia tavo ant stalo paliktus trupinius, lakstydami…

JOSEPH HIPSTER

Dangus Peterburge

  Pažodžiui palei Nevą rusų kalboje sniegas gali eiti o kristi lietus:   Dožd’ chodit da Ili sneg – on padiot inogda – idiot (tarsi Josephas balandį Piteryje)   Petrogradkos stogai cha ir Vasilijaus sala imperatoriškųjų salų archipelagai antikvariatai rusiškas svetingumas   Ir sniegas – vienintelis objektas niūriuose pokštuose ko valdžia dar nepavogė (sneg idiot)   „Jūsų baltiški produktai žymiai…

NIJOLĖ KAVALIAUSKAITĖ-HUNTER

Kuršėno šalies pasakos

Iš medžio gimęs, tuščiaviduris, su žarnomis draugauja. Jas tampant apsiverkia. (Smuikas)

Gimė medinė, tokia ir paliko. Kuomet pakyla, visi suklūsta ir širdimi jos balso klauso. (Batuta)

MAKSIM OSIPOV

Čigonė

Pavel Krivcov. Liūdnos atostogos. Naujieji metai psichiatrijos ligoninėje. Maskva. 1988

Ir štai šiandien, penktadienį, – perduoti budėjimą, pasiimti daktaro krepšį, pakliūti viršininkams į akis, ir pirmą valandą – jau oro uoste, į Ameriką skristi, kelintą jau kartą? – seniai nebeskaičiuoja.

EGLĖ MARIJA FRANK

Miniatiūros

  Lilė   Jei einu su mama į operą ar koncertą Filharmonijoje, sakau: ak, vėl sutiksim tavo Lilę. Taip dažniausiai ir būna – štai Lilė jau moja mums, o jei ir nemotų, Lilės nepastebėti neįmanoma; kaip ir prieš trisdešimt su viršum metų, kai jos juodus pieštus antakius ir šeherezadiškus turbanus vaizduodavau mergiškuose piešiniuose. Lilė tiesiog kerinčiai graži – nors jai…

Birutė Mar: „Siekiu minimalizmo, kurio išmokė japonų kultūra“

Man monospektaklis – lyg grojimas smuiku, muzikavimas. Arba, galėčiau pasakyti, – tai labai intymus teatrinis žanras, esantis arčiausiai poezijos, tarsi scenoje rašomas eilėraštis.

KONSTANTIN SKORKIN

Trampiana: Stalinas ir populistai Baltuosiuose rūmuose, arba „blogi“ prezidentai amerikiečių literatūroje

Stalino tėvai persikelia į Ameriką, tad pagrindinis veikėjas Džo Stylis užauga tikras amerikietis…

AIRA LEONIDOVNA

Jeigu nustotume vaidinti save

Rinkinys „esu aptrupėjusios sienos“ – ketvirtoji itin ryškų, savitą braižą turinčios jaunos poetės Aušros Kaziliūnaitės (g. 1987) eilėraščių knyga. Tai knyga-konceptas, kurioje ne tik eilėraščiai. Laimos Stasiulionytės nuotraukos, estetiškai artimos tekstams, kuria pridėtinę prasmės vertę. Šiais skaitmeniniais laikais knyga turi būti ne tik gera, bet ir graži. Tai privaloma, kad būtų verta ją turėti. O šitą tikrai verta. Man visada…