Literatūra

INDRĖ VALANTINAITĖ

Eilės

vien dėkingumo brangakmeniais
inkrustuotomis akių ir bambos duobutėmis
einu į saule už lango tvinstantį ežerą
susimokėti už kada nors ištiksiantį eilėraštį
AISTĖ VILIMĖ

Mūsų istorija Kazio Bradūno rinkinyje „Pokalbiai su karalium“

Vaikaičiai žaidžia šimtmečių šukelėm…
Ar skaudų jų skambėjimą girdi?
Gal tik laike paklydome, karaliau?
Galbūt laike… Bet ne širdy.
LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Įsivietinimo poezija

„Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai. Turėtų ir guosti, turi guosti, priglausti, o guosti gali, mano supratimu, tik atimdama paskutinę viltį, kitaip tariant, iliuzijas, fantomus, kurie daugina kančią.“

Sakmė apie bambukų kirtėją

„Sakmė apie bambukų kirtėją“ (Taketori monogatari) laikoma pirmuoju japonų naratyvinės prozos žanro monogatari („daiktų pasakojimas, atpasakojimas“) kūriniu. Šis žanras atsirado Hejano laikotarpiu (794–1192), kuriuo klestėjo japonų aristokratų kultūra. Monogatari autorės dažniausiai būdavo išsilavinusios imperatoriaus rūmų damos, tačiau spėjama, kad pirmuosius šio žanro kūrinius parašė vyrai…

GERHARD FRITSCH

Eilės

Eime,
geriau mes raganą
paguosim.
EGLĖ MARIJA FRANK

Pajūrio splinas

Santykyje su jūra mėgsti atstumą – vanduo nėra tavo stichija, gelmė pavojinga, net į ją žiūrint. Ir įnoringa – šįkart apsiskleidusi lietingų debesų sunkiu, kai visa Lietuva leipsta nuo kaitros. Priimi jos žaidimo taisykles – savaitę rezignuoti apimtai mieguistos ir šiltos pajūrio melancholijos, panašiai kaip Thomo Manno „Užburto kalno“ herojai, smulkmeniškai įsijautę į savo pojūčius nuo vienų pietų iki kitų,…

GEDIMINAS MARTIŠIUS

Verčiamų puslapių šlamėjimas

Tarkim, jūs atsivertėte šitą knygą. Bet į langą įspindo pirmieji tekančios saulės spinduliai… Tarkim, perskaitėte pirmąjį sakinį – jis jus pažadino kaip telefono skambutis B. Radzevičiaus romano „Priešaušrio vieškeliai“ pradžioje. Bet iš tikrųjų suskambo jūsų telefonas, ir jums paskambino iš gana ilgos emigracijos grįžęs draugas… Tarkim, jūs pats irgi rašote, ir leidykloje laukia savo eilės jūsų pirmoji knyga. Bet šiandien…

NIJOLĖ KAVALIAUSKAITĖ-HUNTER

Muzikinis zoologijos sodas

Tariama, kad tūba orangutangu gimė. Pati priešistorės nepamena, nepamena, kieno buvo pradėta ir kieno įsčiose išnešiota. Tad su ja niekas nešoka, mat kojas mindanti, nepaslanki, nerangi ir gremėzdiška. Jos atodūsiai nemalonūs, kai meilingus žodžius iš savos širdies ištraukusi ausin partneriui kužda. Mat žodžiai neskambūs, ne ta intonacija išsakyti. O tūba kitaip mąsto – kad nėra žvirblis, kuris be reikalo čirškautų,…

ARNOLDS AUZIŅŠ

Čia Rainis skambina…

Latvių poetas, dramaturgas, publicistas Arnoldas Auzinis (g. 1931) daug metų rinko anekdotus apie latvių rašytojus ir išleido 7 jų rinkinius. 2015 m. pasirodžiusi rinktinė „Ir rašytojas yra žmogus“ yra savita mažoji latvių literatūros istorija, perteikta anekdotais.     Gyvenimo pabaigoje Krišjanis Baronas svečiuodavosi pas seserį Dundagoje. Dingų namuose jis pjaudavo malkas, vaikščiodavo po mišką. Ilga balta barzda, balti marškiniai, šviesios…

JURGITA ŽANA RAŠKEVIČIŪTĖ

Vasaros skaitymai: keletas pastabų istorinių romanų paraštėse

Pastarieji metai turėtų bent kurį laiką nebeleisti skųstis istorinių romanų stygiumi ir vis vaduotis Pietario „Algimantu“ kaip vienu iš negausių pavyzdžių. Man teko laimė perskaityti iš eilės tris 2016–2017 metais išleistus istorinius romanus: Undinės Radzevičiūtės „Kraują mėlyną“, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum IV“ ir Sauliaus Šaltenio „Basą ir laimingą“. Šių knygų skaitymas iš eilės buvo įdomi patirtis, leidusi pajusti, kaip skirtingai…