Literatūra

LAIMANTAS JONUŠYS

Kūrinys visada svetur

Kūrinys, be abejo, emigruoja ne į kaimyninę šalį, ne į rytus ir ne į vakarus, tai yra ne horizontaliai, o vertikaliai. Toks tekstas mus kviečia ne pajudėti į šoną, o palypėti aukštyn. Nes tik taip galime patirti, kad tai yra šis tas daugiau nei žiniasklaidos straipsnis arba dokumentinis, publicistinis arba istorinis pasakojimas.

RAMUNĖ BRUNDZAITĖ

Eilės

Kartoti tą patį tekstą
trisdešimt kartų per dieną
penkias dienas per savaitę
esame papūgos
mums leidžia skiauteres
spalvotas plunksnas
WILLIAM BLAKE

Poezijos vertimai

Daugsyk šioj žemėj meilės ugnyje liepsnojęs,
Ilgėjaus pragaro lyg poilsio nuo rojaus.
LOLIJA SPURGIENĖ

Tekstas kaip apsėdimas

  Kai pradėjau galvoti apie šį tekstą, norėjau kalbėti apie dalyvavimą KITO kūrybos procese, apie tai, kad vertėjo gyvenimą tolydžio pasiglemžia KITAS – tas, kuris SVETUR, tas, kurio tekstas galiausiai atsiranda čia ir visiškai užvaldo, persmelkia ir tampa vertėjo savastim. Galvojau apie tai, kaip pusmečiui ar metams beveik atsisakau savo gyvenimo. Rodosi, gyvenu tik tam, kad per mane į lietuvišką…

-ef-

„Šiaurės vasara“: kas liko kadre

Seno vertė visada auga, proporcingai disonuodama su nauju, kuris, deja, visada liks tik atspindys to, kas buvo. Todėl ir Jurbarke anksčiau vykę forumai (Biržų muziejuje „Sėla“ „Šiaurės vasara“ vyksta nuo 2013-ųjų) prisimenami kaip viskuo „-esni“ – tai nostalgiškai nuskambėjo iš forumo sumanytojos ir rengėjos Giedros Radvilavičiūtės lūpų. 

EGLĖ FRANK

Aš esu romka

  Mašiną pastatai prie buvusio Fizikos instituto, jau kiek po vidurnakčio ir dar girdisi paskutinių lėbautojų riksmai baruose. Netrukus jų tamsios figūros šlitiniuos gatve – kas vems, kas myš, ranka atsirėmęs į vieną iš kareiviška vora sustatytų liepų, – Vilnius smaksos po nakties apdujęs, skendintis liepų lipčiuje, sumišusiame su myžalais: sakraliame nakties krikšte. Slepi plaukus po kapišonu ir neri į…

RENATA ALAUSKAITĖ-MIKALAINIENĖ

Tikrų daiktų ilgesys

Pusę metų po mirties nedrįsom liestis prie tėtės daiktų. Labai keistas jausmas – norėjosi ir būti ten, kur jie, ir kuo greičiau dingti. Paskui išmetėm maišus drabužių. Bet vieno negalėjau. Dabar tuščioje spintoje liko kabėti, kaip mama vadina, tėtės „Baltikos“ paltas.

ASTRID SAALBACH

Paplūdimys

Kilo potvynis. Bangos laižė jos kūną. Jei neatsikels, ją nusineš.

DIANA LATVYTĖ

Koridoriuje

Senis atrado klausytoją, jam lygiavertį pašnekovą. Mačiau, jis neketino niekur trauktis. Sutrikau, nusukau žvilgsnį, apsimečiau nepastebėjęs, pasimuisčiau, susirūpinęs patikrinau registracijos taloną, kabineto numerį, atidžiai pažiūrėjau į laikrodį, dariau viską, kad tik atrodyčiau labai užsiėmęs.

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Nesveikas smalsumas

Prieš vykdama į pokalbį išmečiau šešis kartus kiniškas monetas ir „Permainų knygoje“ perskaičiau heksagramą:
– Kalbėk savo miesto vardu…
Komentaras antrino:
– Neslėpk savo tikrojo veido, būk savimi…