Literatūra

KOSTAS POŠKUS

Bijūnų žydėjimas

Tų ir daugelio kitų žmonių jau nebėra: jie jau iškeliavę į ten, iš kur negrįžtama. O tuokart, retindamas prie kapo išsikerojusį bijūną, tarp šaknų radau žmogaus kaulą. Su kaulais yra taip, kad jie turi savybę kartkartėmis išlįsti į žemės paviršių. Panašiai žmogaus atmintis…

LINA LIUCIJA OŽERAITYTĖ

Leidyklos-spaustuvės linksmybės

– Spaustuvė, laba diena.
– O čia pas jus galima kaulus atsišviest, nu, rentgeną pasidaryt?
– Čia spaustuvė..
– Tai ką, negalima?!
LAISVYDĖ ŠALČIŪTĖ

Kralikai

Mano aprašomus Triušį ir kralikus (tarsi Mitchello images) būtų galima interpretuoti „kaip kvazigyvybės formas, virusus, kurie gali daugintis tik žmogui padedant. Images vertę lemia jų gyvybingumas, aktyvumas, kuris iš tiesų tėra žmonių kolektyvinių troškimų projekcija, jie nėra pavienių žmonių parazitai, bet tarsi sudaro visuomenines grupes, atskirose epochose ir kultūrose lygiagrečiai gyvuojančias šalia žmonių, jų šeimininkų.“

SIMONA K. AKULASHVILI

Eilės

vėliau
gyvenau
dar buvau nusipirkus kavamedį
 
aišku
nugaišo
neištvėrė pavėsio
ir ilgesio.

Iš vengrų poezijos

Aš mačiau stebuklą tikrą:
Naują avinų mokyklą.
Tų, kurie ten bliovė bė,
Laukė didelė garbė.
OTILIJA KERBELYTĖ

Vartojimo instrukcija Nr. 1: Zelda

Veiklioji medžiaga: Therese Anne Fowler.
Pakuotė: „Z: romanas apie Zeldą Ficdžerald“.
Gamintojas: „Sofoklis“.
Registracijos numeris: 2014.

Kaip praeitis tampa pamatu dabarčiai

Jutta Noak romane „Raudonos pelytės“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017) aprašo vienos šeimos istoriją, nusidriekiančią į ateitį, tačiau reflektuojančią praeitį. Nors paženklinta nebūtimi, ji lyg chimera vis dar spjaudosi ugnimi. Lietuvoje gimęs pagrindinis veikėjas Emilis savo buvimą Vokietijoje sieja su visos šeimos likimu – tremtimi ir amžinu bėgimu.
EGIDIJUS ZAIKAUSKAS

Rytoj, kai žuvėdros išskris

Abu sutartinai nusispyrė mėšlinus batus ir apsidairė. Ant purvinų grindų mėtėsi tušti pašto maišai, po suolu gulėjo šūsnis senų laikraščių, tolimajam kampe dunksojo metalinė skrynia, tikriausiai pinigams vežti.
– Tiks, – nusprendė Sesilė.
RAMÓN GÓMEZ DE LA SERNA

Gregerijos, arba Paprastumo paradoksai

B yra abėcėlės žindyvė.
q – tai p, grįžtanti po pasivaikščiojimo.
G – tai C, atsisakiusi ūsų ir barzdelės.
W – tai M, kai ją lygina.
U – tai abėcėlės pasaga.
O – tai abėcėlės žiovulys.
S – tai abėcėlės kablys.
X – tai abėcėlės sulankstomoji kėdutė.
DAINA OPOLSKAITĖ

Brandos egzaminas

Dorothy Bohm nuotrauka

Ji sėdėjo kieme ant suoliuko pasidėjusi šalia dubenį didelių juodų uogų. Tai buvo ne vyšnios – ne, tos dar tik suposi aukštai medžiuose, pilnos laukimo. Tai buvo kitokios, pirktos, uogos – didelės ir juodos, visai nematytos. Justinas žiūrėjo į jas ir svarstė, kaip pradėti kalbą. Kaip nuvilioti Mildą už ūkinių pastatų į žeminėje iškastus rūsius, kur laukė brolis?