Literatūra
Nepaliaujamas pašnekesys su tyleniu
Pavyzdinis miestas 16
Tai lyg išeiti iš parodos apie melancholiją beveik verkiant iš juoko, įsivaizduojant tuos memento mori, miniatiūrinius skeletukus kilmingos damos pirštinėtoje rankoje, kuriuos ji sau viena pati apmąsto, slapčiomis išsišiepusi.
Patarimai, kaip rašyti (3)
[Stephenas Kingas:] „Kai manęs klausia, kokia „mano sėkmės paslaptis“ (absurdiška mintis, bet nuo jos neįmanoma pabėgti), kartais atsakau, kad sėkmę lėmė du dalykai: gera sveikata ir santuoka. [...] Sveiko kūno ir tvirto ryšio su savarankiška, tavęs po padu nespaudžiančia moterimi derinys sudarė man sąlygas nepertraukiamai dirbti savo darbą.“
Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2008
Gegužės 1, ketvirtadienis. Aną dieną eidamas pro vieną namą mačiau daug išsiskleidusių tulpių. Jos buvo išsiskleidusios iki ribos: dar truputis, ir žiedlapiai būtų pradėję virsti aukštielninki. Juodi žiedų viduriukai atrodė kaip herbai.
Juodas žirgas
Eilės
Rožės Latvijos 100-mečiui
Rašytojas kalėjime
Kuo daugiau knygų mūsų lentynose, tuo mažiau žmonių grūsime į kalėjimus. Žinoma, išvaduodama iš kalėjimo rašytoją, o ypač poetą, visuomenė nustoja kokio nors metafizinio laimėjimo, tačiau didžiuma jos narių mielai iškeis jį į sąlygiško saugumo banalybę, kad ir kokiu būdu tų metafizinių tiesų buvo įgyta. Trumpai tariant, skaitymui skirtas laikas – tai iš veiksmo nugvelbtas laikas; o pasaulyje, apgyventame taip tankiai kaip mūsiškis, kuo mažiau veikiame, tuo geriau.
Iš bylos Nr. 537
Mane čia mušė – pasiligojusį 65 metų senį: guldė ant grindų veidu į žemę, guminiu rimbu mušė per kulnus ir per strėnas; kai sėdėdavau ant kėdės, su tuo įnagiu mušė per kojas (iš viršaus, iš visų jėgų), per vietas nuo kelių iki viršutinės šlaunų dalies…
Apie cenzūrą
Cenzūrą kaip įrankį pasitelkia tie, kurie nuo savęs ir nuo kitų trokšta nuslėpti faktus. Jų baimė – tai tik nesugebėjimas pažvelgti tikrovei į akis, bet aš jiems nejaučiu pagiežos, tiktai siaubingą liūdesį. Savo ugdytojų jie buvo apsaugoti nuo gyvenimo įvairovės. Jie buvo išmokyti žvelgti tik viena kryptimi, nors krypčių yra daugybė.
