Patarimai, kaip rašyti (3)
Pabaiga. Pradžia Nr. 12, 14
Šiuolaikinės siaubo literatūros klasikas, amerikiečių rašytojas Stephenas Kingas (g. 1947) 2000 m. išleido knygą „Apie rašymą: amato išklotinė“ (On Writing: A Memoir of the Craft), kurioje aprašo savo kūrybinę karjerą, nagrinėja anglų kalbos mechanizmus ir dalija patarimus pradedantiesiems rašytojams. Populiariosios literatūros karalius, kurio dešimtimis skaičiuojamų romanų ir apsakymų rinkinių pasaulyje parduota per 350 mln. egzempliorių, tikrai turėjo ką pasakyti ne tik komerciškai sėkmingos literatūros kūrimo klausimais. Rašymo receptų iš minėtosios knygos išrinko didžiausio Jungtinėse Valstijose knygynų tinklo „Barnes & Noble“ tinklalapio redaktorė Lauren Passell.
1. Pirmiausia rašyk pačiam sau ir tik paskui suk galvą dėl auditorijos. „Rašydamas istoriją pasakoji ją pats sau. Kai ją perrašinėji, pagrindinė tavo užduotis yra išmesti viską, kas nėra istorija. Pradedi nuo pasakojimo tik sau, bet paskui įsijungia kiti.“
2. Nevartok neveikiamosios rūšies veiksmažodžių (pasyvų). „Drovūs rašytojai pasyvus mėgsta dėl to paties, dėl ko droviems meilužiams patinka pasyvūs partneriai. Neveikiamoji rūšis yra patikima. Drovuolis rašo: „Susitikimas bus surengtas septintą valandą“, nes kažkas jam kužda: „Formuluok šitaip, ir žmonės patikės, kad tu tikrai žinai.“ Atsikratyk šios išdavikiškos minties! Nebūk liurbis! Pakelk pečius, atstatyk krūtinę ir tapk atsakingas už tą susitikimą. Rašyk: „Susitikimas septintą.“ Va šitaip, Dievuli! Argi taip ne geriau?“
3. Venk prieveiksmių. „Prieveiksmis tau ne draugas. Panagrinėk sakinį: „Jis uždarė duris ryžtingai.“ Sakinys siaubingas, be jokios abejonės, bet pasvarstyk, ką čia veikia tas „ryžtingai“. Juk yra kontekstas? Juk yra situaciją nušviečiantis (kas be ko, ir emociškai veikiantis) tekstas iki to sakinio? Ar tai mums nesufleravo, kaip jis uždarė tas duris? Ir jeigu sufleravo, ar nėra tas „ryžtingai“ nereikalingas, perteklinis žodis?“
4. Venk prieveiksmių, ypač po frazių „jis (ji) pasakė“. „Jei vartoti prieveiksmius žmogiška, rašyti tiesiog „jis (ji) pasakė“ – dieviška.“
5. Nepamesk galvos dėl tobulos gramatikos. „Kalbai ne visados reikia ryšėt kaklaryšį ir avėt užrištus batus. Grožinės literatūros tikslas nėra taisyklingumas, bet svetingas skaitytojo sutikimas ir toks istorijos pasakojimas, kad skaitytojas apskritai užmirštų, jog skaito istoriją.“
6. Stebuklingos galios slypi tavyje. „Esu tikras, kad daugumos nevykusių kūrinių pamatinė priežastis yra baimė. Dambo [iš Helen Aberson knygos vaikams „Dambo, skraidantis dramblys] į orą pakilo stebuklingos plunksnos padedamas; tau irgi gali knietėti griebtis pasyvų ar minėtų niekam tikusių prieveiksmių dėl tos pačios priežasties. Bet atmink, kad Dambo tos plunksnos anaiptol nereikėjo, stebuklinga galia skraidyti glūdėjo jame pačiame.“
7. Skaityk, skaityk, skaityk. „Turi daug skaityti ir skaitydamas nuolatos gludinti (ir iš naujo apsibrėžti) savo paties rašymą. Jei neturėsi laiko skaityti, neturėsi laiko (ar įrankių) ir rašyti.“
8. Nesijaudink dėl kitų žmonių. „Kultūringoje visuomenėje skaityti valgant yra nemandagu, bet jeigu sieki rašytojo karjeros, neišsiauklėjimas neturėtų būti tavo didžiausias rūpestis. O užvis mažiausiai turėtų rūpėti kultūringa visuomenė ir jos lūkesčiai. Jei ketini rašyti tikroviškai, tavo kaip kultūringos visuomenės nario dienos jau šiaip ar taip suskaičiuotos.“
9. Išjunk televizorių. „Daugelyje sporto klubų dabar pakabinti televizoriai, tačiau televizorius – sportuojant ar bet kur kitur – iš tikrųjų yra pats nereikalingiausias daiktas pradedančiajam rašytojui. Jeigu mankštindamasis negali apsieiti be CNN žinių, MSNBC akcijų biržos ar ESPN sporto apžvalgininkų tauškalų, metas pasvarstyti, kiek rimti tavo ketinimai tapti rašytoju. Tu turi būti pasirengęs rimtai pasinerti į savo vidinį vaizduotės pasaulį, o tai, deja, reiškia, jog teks pamiršti televizinius pliauškalus. Skaitymui reikia laiko, o stiklinis žindukas per daug jo atima.“
10. Turi tris mėnesius. „Parašyti pirmą knygos – netgi ilgos – juodraštį turi ne ilgiau kaip per tris mėnesius, per vieną metų laiką.“
11. Yra dvi sėkmės dedamosios. „Kai manęs klausia, kokia „mano sėkmės paslaptis“ (absurdiška mintis, bet nuo jos neįmanoma pabėgti), kartais atsakau, kad sėkmę lėmė du dalykai: gera sveikata ir santuoka. Tai geras atsakymas, nes taip atsikratau klausimo, o be to, jame yra tiesos. Sveiko kūno ir tvirto ryšio su savarankiška, tavęs po padu nespaudžiančia moterimi derinys sudarė man sąlygas nepertraukiamai dirbti savo darbą. Atvirkštinė traktuotė irgi teisinga: rašymas ir jo teikiamas malonumas prisidėjo prie mano sveikatos ir šeiminio gyvenimo stiprinimo.“
12. Rašyk po vieną žodį. „Vienas radijo laidos vedėjas paklausė, kaip aš rašau. Mano atsakymas – „po vieną žodį“, regis, atėmė jam žadą. Manding, jis sprendė, ar aš juokauju ar ne. Aš nejuokavau. Iš tikrųjų čia nieko sudėtingo. Ar tai būtų miniatiūra, ar vienas puslapis, ar epinė trilogija kaip „Žiedų valdovas“, kiekvienas veikalas pabaigiamas rašant vieną žodį po kito.“
13. Pašalink dėmesį blaškančius daiktus. „Darbo kambaryje negali būti telefono ir, savaime suprantama, dykinėjimui skirto televizoriaus ar vaizdo žaidimų. Jei kambaryje yra langas, užtrauk užuolaidas arba nuleisk žaliuzes, nebent langas žvelgia į akliną sieną.“
14. Laikykis savo stiliaus. „Neįmanoma atkartoti rašytojui būdingo žanro traktuotės, kad ir kaip paprasta atrodytų tai, ką tas autorius daro. Kitaip tariant, negali nusitaikyti į konkrečią knygą it kokia sparnuotąja raketa. Nusprendusieji susikrauti turtus rašydami taip kaip Johnas Grishamas ar Tomas Clancy sukurpia ne ką kita, o bekraujes kopijas, ir taip yra dėl to, kad žodžiai dar nelygu jausenai, o siužetas yra per šviesmečius nutolęs nuo tiesos, kuri suvokiama ir protu, ir širdimi.“
15. Kapstyk. „Kai per interviu „The New Yorker“ žurnalistui pasakiau, kad, mano įsitikinimu, istorijos – tai radiniai, panašiai kaip iškastinės fosilijos, jis nepatikėjo manim. Atsakiau, kad tai gerai, kol jis tiki, kad aš tuo tikiu. O aš iš tikrųjų tikiu. Istorijos nėra suvenyriniai marškinėliai ar kompiuterinių žaidimų konsolės. Istorijos yra liekanos, dar neatrastų anksčiau gyvavusių pasaulių detalės. Rašytojo užduotis – savo dėžėje turimais įrankiais tą reliktą iš žemės iškapstyti kuo mažiau pažeistą. Kartais atkastoji fosilija yra maža – kaip kiaukuto geldelė. Kartais – milžiniška: koks nors Tyrannosaurus rex gigantiškais griaučiais ir iššieptais kapliais. Kokia ta iškasena bebūtų – trumpas apsakymas ar gremėzdiškas tūkstančio puslapių romanas, kasimo technika iš esmės ta pati.“
16. Daryk pertrauką. „Jei to nesi daręs, šešioms savaitėms į šalį atidėto juodraščio skaitymas bus keista, o dažnai ir įkvepianti patirtis. Knyga tavo, ją atpažinsi kaip savo, gal net atsiminsi, kokia melodija skambėjo iš grotuvo rašant vieną ar kitą eilutę, bet vis tiek atrodys, tarsi skaitytum kažkieno kito parašytą tekstą, gal kokio sielos dvynio. Bet taip ir turi būti, kaip tik dėl to tiek ir laukei. Iš kito žmogaus teksto išbraukti mėgstamas, bet nederančias vietas visuomet lengviau nei iš savo paties.“
17. Pašalink neįdomias dalis ir pernelyg atpažįstamus elementus. „Galvodamas apie knygos tempą dažniausiai prisimenu Elmore’o Leonardo tobulai paprastą paaiškinimą, kad jis išbraukiąs nuobodžias teksto vietas. Toks trumpinimas spartina vyksmą, ir daugumai mūsų tai irgi reikėtų daryti [...].“
18. Faktinė medžiaga neturi užgožti pasakojamos istorijos. „Jei tau tikrai reikia pasigilinti į kažkokią sritį, nes tavo pasakojamoje istorijoje yra dalykų, apie kuriuos žinai mažai ar visai neišmanai, atmink vieną žodį – atgal. Faktinės medžiagos vieta – galiniame pasakojamos istorijos plane, kuo gilesniam fone. Tave gali pakerėti informacija apie mėsaėdes bakterijas, Niujorko kanalizacijos sistemą ar škotų aviganių jauniklių protinio lavėjimo potencialą, bet tavo skaitytojams greičiausiai labiau rūpės tavo veikėjai ir istorija.“
19. Rašytoju tampi tiesiog skaitydamas ir rašydamas. „Kūrybinio rašymo kursų ar seminarų tau reikia ne labiau nei šitos ar į ją panašios knygos apie rašymą. Faulkneris šio amato išmoko dirbdamas Oksfordo miestelio pašte, Misisipėje. Kiti autoriai rašymo pagrindų įgijo tarnaudami jūrų laivyne, triūsdami plieno gamykloje ar stumdami laiką Amerikos valdiškuose namuose. Vertingiausių (ir pelningiausių) pagrindinio savo gyvenimo užsiėmimo dalykų aš išmokau skalbdamas motelių paklodes ir restoranų staltieses vienoje iš Bangoro skalbyklų Meine. Daugiausia išmoksti daug skaitydamas ir daug rašydamas, o vertingiausios tos pamokos, kurių išmoksti pats.“
20. Rašymas turi teikti laimę. „Rašymas mažai ką turi bendra su pinigų kalimu, išgarsėjimu, siekiu sulaukti kvietimo į pasimatymą, įsiverst ką į lovą ar įgyti draugų. Jo paskirtis – praturtinti tų, kurie skaitys tavo kūrinius, gyvenimą, taip pat ir savo paties. [...] Rašymas yra magija, jis – toks pat gyvenimo vanduo kaip ir bet kokia kita kūrybinė veikla. O vanduo nemokamas. Todėl gerk.“
Vertė Andrius Patiomkinas
