Literatūra

JŪRATĖ STAUSKAITĖ

Kaziukas

Ačiūdie – lietuviai charakterį turi. Tegu tos Londono ir Leipcigo knygų mugės miršta. Juk mūsų jau įvyko, o ir Veneciją pačiu laiku nušlavėm. Luvrai, uficiai ar gizos – irgi tegu! Baisus čia nuostolis! Svarbu – Kaziukas BUS! Ir YRA.

ALEKSANDRAS ŽALTAUSKAS

Eilės

išmatavęs devynias
jūras devynias marijas
nupjovei dešimtą
burtininko rankovę

NICANOR PARRA

Antieilėraščiai

6. Dažnai smalsumas neleidžia mums mėgautis antipoezija, nes suprasti bandome ir aptarti tai, ko nereikėtų.

Metapoezija: 5 amerikiečių poetai

Užsimerk, nusižiovauk. Netrukus jis baigsis.
Tu pamirši eilėraštį, bet ne anksčiau
Nei jis tave. Bet tai nesvarbu.
Gražiausias jis ištrintose vietose.
SAULIUS KANIŠAUSKAS

Kasandra, Trojos arklys ir Yuvalio Noah Harari papasakota žmonijos istorija

    Mūsų šeimoje visi jau suaugę, todėl dovanėles atneša ne Kalėdų Senelis, kurį suvaidinti sunku, o naktį atbėgęs zuikutis. Jis toks vikrus ir apsukrus, kad niekas nė nepastebi, kaip tos dovanėlės po eglute atsiranda. Aš antrus metus iš eilės radau storas Yuvalio Noah Harari knygas. Pirmoji vadinasi „Sapiens: glausta žmonijos istorija“, antroji – „Homo deus: glausta rytojaus istorija“. (Pirmąją…

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Jei negalite sulaukti „Scanoramos“

  „Scanoramos“ programoje pirmiausia susirandu islandų filmus. Paskui žiūriu ir stebiuosi: kaip jiems taip pavyksta – sukurti gerą filmą lyg iš nieko? Paprastas, kasdienybės padiktuotas scenarijus, liūdnas Islandijos kraštovaizdis su kuklia miestukų architektūra, keletas veikėjų, nė vienos pasaulio kino žvaigždės ekrane, nė vieno vizualinio triuko. Kaip jiems taip pavyksta pusės Vilniaus dydžio šalyje? Labai panašūs klausimai kilo skaitant neseniai Lietuvoje…

JOHN FOWLES

Pasaulio kraštas

Iš autobiografiškiausio rašytojo romano „Danielius Martinas“ (1977, Daniel Martin), kurį išleis „Alma littera“. Vertė Zita Marienė

 

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (2)

Man gera miške. Medžiai žiūri susimąstę į dangų ir aš jiems nerūpiu. Tai teikia man laisvę būti tokiam, kokiam man gera būti.
Gražiai parašė poetė Giedrė. Augalų bent jau niekas neverčia šokti.
Tai apie laisvę, apie vienatvę.
JOLANTA SEREIKAITĖ

Pilkos infliacija

  Beveik nėra žiemos, ji dar neprasidėjo, o dangus, atrodo, griūva vis žemyn, kaip iš pasakos tam katinėliui ant uodegos, pilkas, sunkus tarsi miesto betono luitai. Nė kiek nepagražinu, bet bandau tą pilkumą prijaukinti, nors mano sąmonė, o labiausiai pasąmonė priešinasi, nenori pasinerti į tą priverstinę depresinę būseną, kuri ateina tarsi savaime; tu jos nenorėjai, ir še tau – sėlina…

Olga Tokarczuk apie „Jokūbo knygas“

Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. [...] Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas.