Literatūra
Laimingas bilietas
Vakar grįždamas namo pamačiau baloje „Teleloto“ bilietą. Jis gulėjo vidury skaidraus, neseniai prilyto vandens kaip stebuklingas kilimas, ant kurio surašyti magiški skaičiai. Jau buvau prie savo laiptinės, bet nusprendžiau grįžti ir išgelbėti skenduolį. Pasidėjau ant rankos, padžiovinau ir nuskenavau telefonu. 75 centai. Keista buvo tai, kad lygiai tiek pat arbatpinigių buvau palikęs kirpėjai Visų Šventųjų gatvėje. Palikau nedaug, nes…
Orchidėja
Miegojo neramiai, nuo išgerto vyno galva buvo sunki, troškino. Jai rodėsi, kad iš kambario kampo, kur stovėjo orchidėja, ją kažkas stebi. Pagaliau užmigusi sapnavo, kad palinkusi prie senosios kaimynės karsto mato jai ant akių uždėtus du baltus orchidėjos žiedus. „Niekaip nenorėjo užsimerkti“, – šalia karsto rypavo giminaitė. Gretai pažvelgus į senutę dar kartą, ši stebeilijo į ją tuščiomis akiduobėmis – žiedams pakilus tarsi didžiuliams sunkiems vokams.
Nepakeičiama oda
Moralė ir estetika – temos, kurias galima nagrinėti įvairiais rakursais. Naujoje Undinės Radzevičiūtės knygoje, kurios viršelį puošia Karlo Blossfeldto gėlių fotografijos (knygos dailininkas Zigmantas Butautis), estetiniai klausimai ir už jų slypintys pavojai parodomi, viena vertus, per ekscentriško veikėjo Walterio Schultzo (sutinkamo ir knygoje „Baden Badeno nebus“, 2011) aistrą kolekcionuoti žmogaus oda aptrauktas knygas, kita vertus, per utopinę tobulai sutvarkyto…
Atsakymai į svarbiausius gyvenimo klausimus
„Natanas ir jo vaikai“ – intriguojantis vokiečių rašytojos Mirjam Pressler jaunimui skirtas romanas, kuriame susipina kryžiaus žygių epochos įvykiai Jeruzalėje, meilės istorija, žmogaus tapatybės paieškos ir skirtingų tikėjimų išpažinėjų likimai. Tai romanas, priverčiantis susimąstyti, kokia yra tikroji religijos esmė, ir parodantis, jog „meilė stiprus saitas, kartais stipresnis už kraują“. Romanas išties patraukia skaitytojo dėmesį ne tik įdomiu,…
Eilės
snapą kiša gaidys
varpai nutyla tačiau prabunda smegduobė
3 apie tėvus [Kunitz, Ferlinghetti, Meredith]
Ponas Edvardsas ir voras
Dvasinės pratybos (2)
Skaitant Ignaco Lojolos užrašus, mane nustebino įvadas: „Žmogus sukurtas šlovinti, garbinti ir tarnauti Dievui, mūsų Viešpačiui, ir per tai išgelbėti savo sielą, kiti dalykai žemėje sukurti dėl žmogaus, kad padėtų jam siekti tikslo, dėl kurio jis sukurtas.“ Tai turbūt tik literatūrinė metafora, pamaniau. Vienuolyne, perskaičiusi „Dvasines pratybas“ antrą kartą, supratau, kad šventasis Ignacas netuščiažodžiauja, knygelėje nėra jokių literatūrinių puošmenų.…
Pašto karoliai
Jų visada būna. Dieną ir naktį. „Nemėtyti. Dūžta.“ Taip dažnai žmonės užrašo ant savo siuntų. Kartais dar parašoma: „Ačiū.“ Arba: „Nelankstyti. Konkursui.“ Arba tiesiog: „Konkursui.“ Taip paprastai užrašoma ant didelių popierinių vokų, kuriuose savo kūrinius siunčia vaikai. Viešpatie! Jūs manote, kad kažkas čia kreipia dėmesį į tokius sentimentus?
Sniegas
Kartais pasivaidenantis laukuose ar už namo kampo, ar pro langą dešimčiai minučių – sniegas dabar jau yra didžiulė prabanga ir retenybė. Kai anksčiau, pamenu, brisdavau per pusnis, rankom ir kojom rausdama tunelius, sąmonėje kolekcionuodama tuos metafizinius blizgučius, – nardydavau po jas, ieškodama kaži kokių slaptų kambarių ar to kito, tobulesnio gyvenimo užuominos. Šaltis iki širdies prasibraudavo tuneliais – jausdavau…
