LiteratūraMiniatiūros

EGLĖ MARIJA FRANK

Tamsus vanduo

Ant seno liepto, kažkiek siūruojančio po žiemos, – balkius jau reikės keisti, per speigus ledas buvo sukaustęs juos, iškėlęs viršum savęs, – dabar jau išdžiūvusio saulėje, kvepiančio pelėsio išgraužto medžio trūnimis, klega dukros, muiluodamosi vaikišku muilu savo mergiškus kūnus. Apačioje tyvuliuoja juodas vanduo – ežeras spangso tamsia akimi, kužda kažką švendrų stagarais, gelmėse žydi dumblas, megzdamas pavojingą sloginantį gliaumą –…

EGLĖ MARIJA FRANK

Sniegas gegužę

Šiandien vedu tėvą tais pačiais painiais koridoriais, lėtai, prilaikydama už parankės, mus lenkia apkūnios sanitarės, vežančios vežimėliuose mažas kaip vaikai bobulytes prakauliais paukštiškais veidais po skrupulingai užrištom skepetom, palinkusias sopulingomis smūtkelių pozomis. Leidžiamės į rūsį senu liftu, – kaip į kapą, sakau tėvui ir juokiamės…

EGLĖ MARIJA FRANK

Rekviem nebyliui berniukui

Tylai iš dausų laiminant atpirkimą, dabinsi įsivaizduojamą berniuko kapą saldainių popierėliais – sidabro ir aukso inkrustacijomis, dengtomis tamsžalio butelio duženom, aitriai kvepiančiomis lauko ramunėmis – mažų mergaičių lyties kvapu; nekaltybe, paslėgta po stiklu.

EGLĖ MARIJA FRANK

Ant palangės

Versdama lapą, palieki ant kultūrinio leidinio puslapio nepadoriai rudą žymę – valgai „Pergalės“ triufelį, rašo, kad prisodrintą romo, trini dėmę pirštu, bet ji tampa tik vos mažiau ryški ir vis viena tokia pat aliuziškai ruda, – gėda, tarsi dėl knygos, kurią dar norėtum kažkam skolinti. Visad smarkiai vėluoji su kultūrinės spaudos skaitymu – neskaityta šūsnis kaupiasi ant virtuvės stalo, būna,…

EGLĖ MARIJA FRANK

Miniatiūros

Sodų gatvėje, aplenkusi cigarečių dūmuose skendintį hipsterių barą, smuktų kieman, praeitų pro apleistos sinagogos apsidę, išnirtų Gėlių gatvėje, kurioje niekada nebuvo gėlių, kiek paėjėjusi sutiktų darbo plaštakę… 

Ko čia kostit?

Rytas vienoje kavinių. Gurkšnoju puodelį juodos. Šalia atsisėda du garbaus amžiaus vyrai. Į kavą pilasi iš krepšio išsitrauktos grietinėlės. Vaikinas prie gretimo stalelio sukosti. Dar sykį. – Ko čia kostit? Marš gydytis namo. Išeikit, sakau!! – O ką, negalima?? – atliepia vaikinas. Vienas garbuolių atveria kavinės langą, ranka mėgindamas išvaikyti bakterijas. – Tau dar, berniuk, neaišku, kad negalima? Esi viešoj…

EGLĖ MARIJA FRANK

Miniatiūros

  Lilė   Jei einu su mama į operą ar koncertą Filharmonijoje, sakau: ak, vėl sutiksim tavo Lilę. Taip dažniausiai ir būna – štai Lilė jau moja mums, o jei ir nemotų, Lilės nepastebėti neįmanoma; kaip ir prieš trisdešimt su viršum metų, kai jos juodus pieštus antakius ir šeherezadiškus turbanus vaizduodavau mergiškuose piešiniuose. Lilė tiesiog kerinčiai graži – nors jai…