LiteratūraMemuarai

AGNĖ CESIULIENĖ

Ar Broniui Radzevičiui patiko žaltys?

Iš savo vaikystės prisiminimų apie Vyžuonas pirmiausia paminėčiau du mane tuomet sužavėjusius dalykus. Pirmasis – tai šiek tiek už ženklo įvažiavus į miestelį išsiraitęs didžiulis medinis žaltys, išskaptuotas Vyžuonų pagoniško dievaičio Vyžo garbei. Ant to medinio žalčio galvos dažnai tupėdavo gandras, savo dydžiu prieš tą galvą prilygdavęs geram balandžiui. Sako, pats dievaitis irgi buvęs milžiniškas – žmogaus kojos storumo ir…

JULIUS KELERAS

Mano Jurga

Jurga_m

Kai reikia ištarti jos vardą, dabar sakau: „Jurga.“ Sau ir kitiems. Dabar, kai jos jau nebėra, kaip ir jos numylėtųjų – tibetietės šventosios Ješės Tsogjal, mistikės Hildegardos iš Bingeno, filosofės Simone Weil, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, tėvo Stanislovo… Kai dar galėdavau Jurgą sutikti ar bent paskambinti, parašyti elektroninį ar paprastą laišką (pastarasis atvejis nutikdavo nebent prieš Naujuosius metus, o Jurga studijų…

LIUDOMIRAS NASTOPKA

Spalis Kijeve ir pilietinio karo pradžia

„Šiaurės Atėnuose“ jau skelbtų Liudomiro Nastopkos, XX a. pirmaisiais dešimtmečiais gyvenusio Kijeve, prisiminimų dalyje „Šis tas apie Ukrainą“ (III.28) pagrindinė autoriaus istoriškai pagrįsta mintis buvo ta, kad Ukraina nėra tokia, kokią ją stengėsi pavaizduoti oficialioji prorusiška propaganda. Pasak prisiminimų autoriaus, Ukraina – tai savitą kultūrą ir ryškią tapatybę turintis kraštas, kuriam nuo seno būdingas valstybingumo siekis. Tolesnėje L. Nastopkos prisiminimų…

MEILĖ KUDARAUSKAITĖ

Trikampis

Jau nedaugelis beprisimena karo ir pokario laiškus – trikampiu sulenktus sąsiuvinio lapelius su adresu ir pašto ženkleliu. Neužklijuotus, lyg pamestinukus – lengvai išvystomus, visą savo nuogybę atskleidžiančius bet kuriam pasmalsautojui. Štai toksai anų laikų žinianešys, it pageltęs balandžio sparnas ant mano stalo. Jį atpasakoti neįmanoma – reikia fotokopijos ir – – novelės. Belaukdama šešioliktosios vasaros gavau nepaprastą dovaną: mama leido…

LIUDOMIRAS NASTOPKA

Šis tas apie Ukrainą

Taras Shevchenko_m

Liudomiras Nastopka (1903-1985), būdamas vyresnių klasių gimnazistas, smalsiai stebėjo audringus XX a. pradžios įvykius – I-ąjį pasaulinį karą, dvi revoliucijas – Kijeve, kur tuo metu gyveno drauge su gausia savo tėvų šeima. 1919-20 m. visi šeimos nariai grįžo į Lietuvą. Čia L. Nastopka baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vienos universitete Filosofijos fakultete. Buvo pedagogas, daug metų dėstė matematiką ir fiziką…

SERGEJUS KANOVIČIUS

Šokis su kardais Pylimo 38

– Ça va. Monsieur Sergey, comment allait-vous aujourd’hui? – paslaugiai klausia Muratas, kabindamas mano paltą į kirpyklos spintą. Kaskart, kai patogiai įsitaisau jo odinėje kėdėje, žiūriu į veidrodį ir matau ne save, ne atsikėlusį į Briuselį iš Maroko Muratą, kuris kerpa mane pastaruosius šešiolika metų. Aš matau juos, tiesiogine prasme žirklėmis ir skustuvais, šukomis ir šepečiais kūrusius mano gimtojo Vilniaus…

JONAS KIRILIAUSKAS

Šaknys

Šaknys žmogui, kaip ir bet kuriam gyvam daiktui, yra nepaprastai svarbios, kaip savotiškas pamatas, ant kurio, nori ar nenori, yra statoma žmogaus asmenybė. Archyvuose savo šaknų dar neieškojau, ne dėl to, kad būtų neįdomu, bet dėl to, kad nejaučiu noro save susieti su visa plejada praeityje buvusių žmonių, kurių pavardę dabar turiu, ypač jeigu atrasčiau kokių nors, mano akimis žiūrint,…

Mamos dainos

JONAS STALIULIONIS Laimei, vaikystėje man dar teko girdėti gyvą liaudies dainą, skambančią ne nuo scenos, ne iš radijo imtuvų, o praėjusio amžiaus vidurio kaimo žmonių buityje. Mano atmintis vis dar saugo iš jaunos mamos lūpų girdėtas dainas.

Pavėluotas in memoriam

SERGEJUS KANOVIČIUS Jau seniai sakiau ir sau daug sykių žadėjau – parašysiu apie Robkę, būtinai turiu parašyt apie Robkę. Nuo tos dienos, kai perskaičiau, kad jo – nebėra. Taip jau nutinka – prisilieti prie žmogaus su juo bendraudamas, susibičiuliauji, bet gyvenimas tave ar bičiulį išskiria dešimtmečiams

Iš rekrūtų – su Afanasijumi Fetu

JONAS STALIULIONIS Tylią vienatvės valandą sodo pavėsinėje vis dažniau atmintin pasibeldžia 1879 metais Afanasijaus Feto sukurtas posmelis, skirtas Aleksandrai Brževskai