LiteratūraMemuarai

Ten, kur buvo tėvonija

ALDONA ELENA PUIŠYTĖ Jaukią tėviškę turėjau vaikystėje. Su tyliu, ramiu gyvenimu gražioje sodyboje – vienkiemyje, apsuptame kerotų medžių. O nūnai ten, kur andai dūzgė bitės sename tėvonijos sode, kur Antvardės vanduo buvo toks skaidrus, kad matydavai siūruojant vandens augaliją ir pulkeliais plaukiojančias mažas žuvytes, kur šlaite ir pakrantės ievose aidėdavo paukščių balsai, ten…

Be Aisčio, be Brazdžionio…

JONAS STALIULIONIS Su pavydu prisimenu pirmuosius poeto Jono Juškaičio sakinius iš „Milfordo gatvės elegijų“ įžangos: „Laimingas, kad pradžios mokyklą baigiau su „Aušrele“, kuri prasideda mūsų naujausių laikų klasiko Kuosos-Aleksandriškio eilėraščiu „Peizažas“. Dar tada išmokau atmintinai visą jo 1940 metais išleistą poeziją. Jos eilutes kaip deimantus visą gyvenimą vartalioju savo mintyse.

Užmarštin grimztantys vietovardžiai

JONAS STALIULIONIS …Sėdžiu Barštinės pakrantėje ant didžiulio apsamanojusio akmens ir žiūriu į rūką, atšliaužiantį iš raisto. Su tuo rūku atplaukia per šešiasdešimt metų nutolusi vaikystė, pakvimpa pradalgėse džiūstantis šienas, išgirstu plakant dalgį… Klausausi gerai pažįstamų ir suprantamų garsų, o galvoje kirba Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „O tėviške…

Studentiška vasara Tolminkiemyje

JONAS STALIULIONIS KRISTIJONUI DONELAIČIUI – 300 Dažnai prisimenu savo pirmą studentišką vasarą Donelaičio žemėje. Per keturiasdešimt penkerius metus išdilo daug veidų, vardų, epizodų… Bet patys ryškiausi įspūdžiai vis kirba atmintyje.

Ne vyturiukai tręšė reklamos arimus

RIMANTAS ŽILEVIČIUS 1973 m. pavasarį mane persiviliojo į Prekybos ir pramonės rūmuose steigiamą reklamos skyrių.

Dainos šildė ir kėlė

JONAS STALIULIONIS Kada tik atsiverčiu „Sušaudytas dainas“, vis pr1isimenu seniai anapusybėn išėjusias Rozalijas, Katres, Antoses, mano vaikystėje traukusias šias graudžias dainas. Pačios vyriausios moterys buvo atėjusios iš kito, devyniolikto, amžiaus ir prisiminė carus, revoliucijas, bolševikus…

1986-ųjų Pesah

SERGEJUS KANOVIČIUS Iš namų jis beveik nebeišeidavo. Sėdėdavo per dienas, parėmęs galvą viena ranka, palinkęs link perdaryto radijo imtuvo „Spidola“, klausydavosi „Nemeckaja volna“ arba „Golos Ameriki“ transliuojamų žinių apie tai, kas iš tikrųjų vyko už lango. „Singerio“, kurį parsinešė iš karo, jis irgi seniausiai nebelietė, siūlo galas, išlindęs pro adatos skylę, bejėgiškai kabojo jau beveik penketą metų

Tėvas

JONAS STALIULIONIS Sėdžiu po mėnulio delčia sodo pavėsinėje, žiūriu į danguje mirgančias žvaigždes ir prisimenu amžiną atilsį tėvą. Atminimai pažadina dar mažo berniuko galvon įstrigusios dainos žodžius

Mano seneliai

JONAS KIRILIAUSKAS Su seneliais gyvenime man išėjo visai problemiškai. Kaip ir kiekvienas „normalus“ anūkas, aš jų turėjau tiek, kiek ir priklauso, – du, tačiau vienas nepalaukė manęs, pasitraukė iš gyvenimo tais laikais, kai mano mama dar tik nedrąsiai galvojo apie šeimos kūrimą.

Vėžaičiai

MAGDALENA Z NAŁĘCZ-GORSKICH KOMOROWSKA Magdalena Komorowska iš Nałęcz-Gorskių (dabartinio Lenkijos prezidento Bronisławo Komorowskio senelė) savo prisiminimuose pasakoja apie Šaukėnų, Kurtuvėnų, Džiuginėnų, Vėžaičių, kitus garsiai Nałęcz-Gorskių giminei priklausiusius Žemaitijos dvarus, savo vaikystę ir jaunystę tose valdose