LiteratūraMemuarai

Studentiška vasara Tolminkiemyje

JONAS STALIULIONIS KRISTIJONUI DONELAIČIUI – 300 Dažnai prisimenu savo pirmą studentišką vasarą Donelaičio žemėje. Per keturiasdešimt penkerius metus išdilo daug veidų, vardų, epizodų… Bet patys ryškiausi įspūdžiai vis kirba atmintyje.

Ne vyturiukai tręšė reklamos arimus

RIMANTAS ŽILEVIČIUS 1973 m. pavasarį mane persiviliojo į Prekybos ir pramonės rūmuose steigiamą reklamos skyrių.

Dainos šildė ir kėlė

JONAS STALIULIONIS Kada tik atsiverčiu „Sušaudytas dainas“, vis pr1isimenu seniai anapusybėn išėjusias Rozalijas, Katres, Antoses, mano vaikystėje traukusias šias graudžias dainas. Pačios vyriausios moterys buvo atėjusios iš kito, devyniolikto, amžiaus ir prisiminė carus, revoliucijas, bolševikus…

1986-ųjų Pesah

SERGEJUS KANOVIČIUS Iš namų jis beveik nebeišeidavo. Sėdėdavo per dienas, parėmęs galvą viena ranka, palinkęs link perdaryto radijo imtuvo „Spidola“, klausydavosi „Nemeckaja volna“ arba „Golos Ameriki“ transliuojamų žinių apie tai, kas iš tikrųjų vyko už lango. „Singerio“, kurį parsinešė iš karo, jis irgi seniausiai nebelietė, siūlo galas, išlindęs pro adatos skylę, bejėgiškai kabojo jau beveik penketą metų

Tėvas

JONAS STALIULIONIS Sėdžiu po mėnulio delčia sodo pavėsinėje, žiūriu į danguje mirgančias žvaigždes ir prisimenu amžiną atilsį tėvą. Atminimai pažadina dar mažo berniuko galvon įstrigusios dainos žodžius

Mano seneliai

JONAS KIRILIAUSKAS Su seneliais gyvenime man išėjo visai problemiškai. Kaip ir kiekvienas „normalus“ anūkas, aš jų turėjau tiek, kiek ir priklauso, – du, tačiau vienas nepalaukė manęs, pasitraukė iš gyvenimo tais laikais, kai mano mama dar tik nedrąsiai galvojo apie šeimos kūrimą.

Vėžaičiai

MAGDALENA Z NAŁĘCZ-GORSKICH KOMOROWSKA Magdalena Komorowska iš Nałęcz-Gorskių (dabartinio Lenkijos prezidento Bronisławo Komorowskio senelė) savo prisiminimuose pasakoja apie Šaukėnų, Kurtuvėnų, Džiuginėnų, Vėžaičių, kitus garsiai Nałęcz-Gorskių giminei priklausiusius Žemaitijos dvarus, savo vaikystę ir jaunystę tose valdose

Dragūno dvasia

JONAS STALIULIONIS Praėjusio amžiaus viduryje iš alksniais apaugusio tolimiausio Nemaitonių kaimo pakraščio, vadinamo Magazinais, į mūsų sodybą ant Švenčiaus ežero kranto, pasiramsčiuodamas gumbuota, nuzulinta lazda, dažnai atlinguodavo senas, ligotas žmogus, pravarde Dragūnas.

Atėjęs iš kito laiko

JONAS STALIULIONIS Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir…

Kasandros sniegas

GY­TIS PA­DE­GI­MAS Ža­lia­kal­nio pa­pė­dė: čia pra­si­de­da trys gat­vės – Ge­di­mi­no, Že­mai­čių ir Put­vins­kio, o aukš­tyn į šlai­tą ky­la Kau­ko laip­tai. Šian­dien gat­vės tuš­čiau­sios, ko­kios tik be­ga­li bū­ti, – lie­pos kait­ra ne­gai­les­tin­gai tvos­kia iš kiek­vie­nos mies­to po­ros.