LiteratūraŠiaurės katinai

JAMES TATE

Aš Džeremis Bendiksas, žmogus…

Kieme už namo pamačiau žmogaus šešėlį, bet paties žmogaus – ne. Žengtelėjau jo link, bet šešėlis atsitraukė atgal. Šešėli̇̀nis buvo aukštesnis už mane. Ir dar mėgdžiojosi. Man sumosavus rankom, ir jis mosavo. Man pasileidus bėgti, bėgo iš paskos. Man sustojus, ir jis sustojo. Ir visą tą laiką neišleido nė garso. Užtat jis negalėjo dainuoti, o aš – galėjau.

KOSTAS POŠKUS

Grojančios ir dainuojančios katės

Savaime peršasi mintis, kad jeigu katės dainuoja, tai aukšto intelekto katinai gali ir groti. Bent man taip atrodo. Tikri muzikantai ir dainininkai negali būti be savo ištikimų ir atsidavusių klausytojų, negali jie apsieiti ir be nuoširdžiai jų neapkenčiančiųjų.

SARA POISSON

Balandėliai

Negrynumas, nesimetrija vaikystėje man atrodė kilę iš blogio. Dabar svarstyčiau, kad vaikas instinktyviai ieško pusiausvyros ir aiškių struktūrų, į kurias galėtų įsitverti, nes kitaip jaučiasi nesaugus. Kai kada ši savybė išlieka ir suaugus – kaip tam tikras vaikiškumas, saugumo ir priklausymo poreikis.

SARA POISSON

Begonijos

Pradėkime nuo to, kad balkone mama augindavo begonijas. Greičiausiai tai buvo puošniosios begonijos, arba vadinamieji „ledinukai“ (Begonia semperflorens). O balkonai mūsų, šešiamečių ar septynmečių, pasaulio sistemoje buvo bemaž sakralios vietos. Pirmiausia tai buvo virš žemės pakeltos erdvės, kuriose vienu metu buvo ir baugu, ir jauku.

AUGMINAS PETRONIS

Mentas inteligentas

  Nesu tikras, kame buvo problema. Tikrai stengėmės nepakliūti policijai – šeštadienį specialiai anksčiau atsikėlėm. Postų nesutikom nei išvažiuodami iš Vilniaus, nei prie Pabradės. Mane buvo apėmęs malonus jaudulys – aš realiai dariau kažką nelegalaus, o ir šiaip mudu pirmą kartą nuo lapkričio išvažiavom iš miesto. Vingiavom laukais ir miškais, pro rytinį rūką, visokius kaimus ir degalines – laisvę jaučiau…

ILONA KOZIK

Difuzija

Prabundu pusę keturių ir negaliu užmigti. Nei naktis, nei rytas. Nei keltis, nei kankintis. Už lango kieme kažkas įkyriai grikši tarsi netepti vyriai. Guliu, laukiu. Tačiau smalsumas nugali. Užsimetu chalatą, tipenu į balkoną ir… negaliu patikėti – apačioje, vaikų darželio teritorijoje, supasi mergaitė. Ne paauglė kokia, o ketverių penkerių metų vaikas! O Viešpatėliau…

AIDAS KELIONIS

Kasyklos

Sėdžiu namuose, žiūriu į įjungto televizoriaus ekraną ir bunku. Kuo ilgiau žiūriu, tuo labiau bunku. Greitai tapsiu Bunkum. Tuomet būsiu turtingas ir žinomas.

TIMOTIEJUS NORVILA

Tirpėsis

   Tirpėsis – urbanistinis gamtos reiškinys. Formuojasi iš sniego, ledo, bet aptinkama ir žvyro bei kitų smulkių ant kelio beriamų priemaišų. Randami tirpėsiai daugiausia gyvenvietėse. Geriausia ieškoti šešėlinėse gyvenamųjų namų pusėse. Tirpėsiai – tai paskutiniai praėjusios žiemos ženklai. Saulutei stipriau pašvietus, jie ima tirpti, paleisdami sraunius vandens takelius, kurie greitai ieško artimiausio kanalizacijos šulinio. Senoliai sakydavo: „Žiūrėk, tirpėsis verkia.“ Verkia,…

JUSTINAS VAITIEKŪNAS

Kas yra tapyba? (IV)

– Koks skirtumas, ar kirminams skanumo, ar ugniai… – samprotaudamas apie savo ateitį, prie ugnies šildėsi Lukas Mėletėlė.
Po daugelio metų Mėletėlė nejučiomis užsirūkė. Pakuroje jaukiai pokšėjo plastikiniai švirkštai. Buvo ramu.
DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Eilės

Spindintys trombonai. Kaip jiedu žiba dzūkiškai?

Ar reikia įterpti „c“ – žibėc linkum dzūkų.

(C – vitaminas žodžio galūnėse.)