LiteratūraŠiaurės katinai
Balandėliai
Negrynumas, nesimetrija vaikystėje man atrodė kilę iš blogio. Dabar svarstyčiau, kad vaikas instinktyviai ieško pusiausvyros ir aiškių struktūrų, į kurias galėtų įsitverti, nes kitaip jaučiasi nesaugus. Kai kada ši savybė išlieka ir suaugus – kaip tam tikras vaikiškumas, saugumo ir priklausymo poreikis.
Begonijos
Pradėkime nuo to, kad balkone mama augindavo begonijas. Greičiausiai tai buvo puošniosios begonijos, arba vadinamieji „ledinukai“ (Begonia semperflorens). O balkonai mūsų, šešiamečių ar septynmečių, pasaulio sistemoje buvo bemaž sakralios vietos. Pirmiausia tai buvo virš žemės pakeltos erdvės, kuriose vienu metu buvo ir baugu, ir jauku.
Mentas inteligentas
Nesu tikras, kame buvo problema. Tikrai stengėmės nepakliūti policijai – šeštadienį specialiai anksčiau atsikėlėm. Postų nesutikom nei išvažiuodami iš Vilniaus, nei prie Pabradės. Mane buvo apėmęs malonus jaudulys – aš realiai dariau kažką nelegalaus, o ir šiaip mudu pirmą kartą nuo lapkričio išvažiavom iš miesto. Vingiavom laukais ir miškais, pro rytinį rūką, visokius kaimus ir degalines – laisvę jaučiau…
Difuzija
Prabundu pusę keturių ir negaliu užmigti. Nei naktis, nei rytas. Nei keltis, nei kankintis. Už lango kieme kažkas įkyriai grikši tarsi netepti vyriai. Guliu, laukiu. Tačiau smalsumas nugali. Užsimetu chalatą, tipenu į balkoną ir… negaliu patikėti – apačioje, vaikų darželio teritorijoje, supasi mergaitė. Ne paauglė kokia, o ketverių penkerių metų vaikas! O Viešpatėliau…
Kasyklos
Sėdžiu namuose, žiūriu į įjungto televizoriaus ekraną ir bunku. Kuo ilgiau žiūriu, tuo labiau bunku. Greitai tapsiu Bunkum. Tuomet būsiu turtingas ir žinomas.
Tirpėsis
Tirpėsis – urbanistinis gamtos reiškinys. Formuojasi iš sniego, ledo, bet aptinkama ir žvyro bei kitų smulkių ant kelio beriamų priemaišų. Randami tirpėsiai daugiausia gyvenvietėse. Geriausia ieškoti šešėlinėse gyvenamųjų namų pusėse. Tirpėsiai – tai paskutiniai praėjusios žiemos ženklai. Saulutei stipriau pašvietus, jie ima tirpti, paleisdami sraunius vandens takelius, kurie greitai ieško artimiausio kanalizacijos šulinio. Senoliai sakydavo: „Žiūrėk, tirpėsis verkia.“ Verkia,…
Kas yra tapyba? (IV)
Eilės
Spindintys trombonai. Kaip jiedu žiba dzūkiškai?
Ar reikia įterpti „c“ – žibėc linkum dzūkų.
(C – vitaminas žodžio galūnėse.)
Trys siaubaitės pasakaitės
Gyveno kartą mažas berniukas. Jis matydavo keistus dalykus ir keldavo keistus klausimus – žaisdavo su vyresniąja seserim, kurios niekada neturėjo, ir kasdien klausdavo motinos, ar toji nebuvusi kare. O kartais, apimtas liūdesio, verkti lįsdavo į pušinę spintą. Todėl niekas jo ašarų nematė. Visi sakydavo: ak, koks linksmuolis auga!
Iš neparašytos knygos
Man parašė draugė iš Pchenjano. Šiandien Šiaurės Korėjos lyderis, būdamas ištiktas komos, feisbuke parašė „I’m not dead“. Mano draugė sako, kad storulis gyvas ir sveikas, plaukioja baseine su savo mažu berniuku, geria gyvačių vyną, valgo iranietiškus ikrus, kiniškus melionus, švedišką sūrį ir apsimeta sergantis, nes bijo viruso.
