LiteratūraŠiaurės katinai

KOSTAS POŠKUS

Kultūros sostinės

Pakalbėsiu apie niekuo neišsiskiriantį, nebent įdomesne ir gražesne geografine vieta, miestą. Kaip ir kitų miestų ir miestelių, jo pagrindinės betono trinkelėmis grįstos gatvės ir aikštės tviskėte tviska švara. Niekuo neišsiskiria jis ir pavasarį prasidedančiais, vėlyvą rudenį sustojančiais gatvių remontais.

-d-

Nusikaltimo motyvas

Moteris kameroje pasidėjo krūvelę švarių lapų, rašiklį už penkiasdešimt centų ir prisėdo ant gulto. Treji metai, kaip tik standartinės apimties romanui. Ilgai ir palaimingai klausėsi tylos.

RIMA MALICKAITĖ

Asistentas

– Šunims čia negalima, – pasakiau, kai, išlydėdama vieną nevykėlį, iškišau iš savo biuro galvą ir turėjau progos mestelėt akį į laukiančius.

SIMONAS BERNOTAS

Aukšta žolė

– Nykštukas ekshibicionistas, orgijos, metrinė erkė, dar ir narkašų landynė. Mere, susimildamas, darykite ką nors. Metas veikti! – cypsi sekretorius.

KOSTAS POŠKUS

Birželis, vasaros pradžia

Prakurų deginimo greitį lėtina ir tai, kad iš patirties žinau, jog tarp tokių popiergalių gali pasitaikyti kas nors svarbaus – pamirštas dokumentas, jau nebegaliojantys piniginiai banknotai ar šiaip kas nors primenantis šlovingą praeitį. Taip atsitiko ir šį kartą: radau neišvaizdžiame voke prieš septyniolika metų gautą laišką su atgaliniu prancūzišku adresu.

VILIUS DADAŠOVAS

Odė neoliberalizmo džiaugsmui

10 valandų darbo „Ozo“ prekybos centre.
Nėra minčių apie sąlygų pagerėjimą, kitais metais irgi nuoma brangs,
„Vilkyškių“ tepamas sūrelis kainuos 2 eurus, „Maxima“ mažins kainas.
Arba
„Vinted“ forumo moderatorius ir kavytė su biuro dalbajobu, kuris visada nešioja šviesiai mėlynus marškinius.

AIDAS KELIONIS

Brūkštelėjimai

Nuvažiavęs į Romą užeik pas fiziką Omą, sukelk jam dirbtinę komą, paskui užsuk pas Romą, su juo išgerkite butelį romo ir nekreipkite dėmesio, ką apie tai pagalvos ant sofos sėdintis filosofas Fromas.

ANDRIUS LUNECKAS

man patinka poetai
tie žvaigždžių optimistai
jie rašo ir skaito eiles
vieni kitiems

RIMANTAS SAKALAUSKAS

Sanatorija

LUŠIKNENKA. Praskleisk chalatą – koją parodyk. Fui! Kiek plaukų! Galėtum nusiskusti.
ŠUDIN. Aš ne boba, kad kojas skusčiausi.
LUŠIKNENKA. Tiek to – gerai bus. Atsikąsiu gabalėlį – skanu bus – šviežiena!
ŠUDIN. Neskaudės?
LUŠIKNENKA. Ne.

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Kaip prasilenkti su gvančiais, hokitais ir kalnais milžinais

Siauruose kultūrininkų sluoksniuose plačiai žinomų parahokinių rogučių žaidynių data, tartum Velykų, kilnojasi: šiemet jos įvyko sausį. It ridenami loveliu margučiai, nuo kalnelių vėl dardėjo Hokio garbintojai ir prieteliai spalvingais apdarais ir padargais, šįsyk, regis, susirinko kone svajonių komanda.