ROKAS POVILIUS

KOSTAS SNORAS Po­nia Fi­lo­lo­gė, ap­si­žval­giusi triuš­te­lė­ju­siam vo­nios kam­ba­ry, nu­si­me­ta cha­la­tą ir vi­sai at­si­tik­ti­nai pa­ste­bi kaž­ką pa­na­šaus į spjū­vių žy­mes. „Keis­ta, – gal­vo­ja ji, – juk aš to­bu­la ir ma­no ins­tink­tai yra to­bu­li.

Mumifikuotų troleibusų senovės Egipto piramidėse nepavyko aptikti, galbūt kalti kapų plėšikai, tačiau tai dar nereiškia, kad senovės egiptiečiai nestebėjo šios rūšies, nesistengė jos pažinti.

VYTAUTAS GASPARAVIČIUS Žinia, kad Baronkė kepa, nieko nenustebino. Tegu. Juk pati pasirūpindavo žaliava ir reikiamais, kaip ten jie – ingredientais.

KAROLIS KAUPINIS Žmonės vis ginčijasi, kaip smarkiai mes nebesam tokie, kokie buvom, kiek labiau mes Vakarai, Šiaurė ir Centras, kiek mažiau – Rytai. Be reikalo ginčijasi.

lauryno katkaus barzdai turiu tokį pomėgį – – profesine liga pavadint negalėčiau labiau neprofesine nors jau išsiprofint baigiu – – buriu iš veidų ateitį –

DŽIUGAS JUODKAZIS Moteris raudonu paltu bijojo žodį pasakyti, kad šis nevirstų visa naikinančia liepsna, todėl nuo geležinkelio stoties iki senojo vandens bokšto tylėdama ėjo pavymui ir klausėsi vaikino pasakojimo.