LiteratūraŠiaurės katinai

AUGMINAS PETRONIS

Postmodernistas futbolo aikštelėje

  Vėlyva birželio popietė, troškų virš dirbtinės vejos pakibusį karštį sklaido nerimastingo vėjo gūsiai. Jauni vyrai berniokiškai gergždžiančiais balsais aunasi futbolo batelius, sveikinasi pliaukštelėdami rankomis, keli daro apšilimo pratimus, keli rūko. – Sveikas, nu! Ką tu? Kas pas tave gero? – Tai gal lošiam? Kiek čia mūsų jau yra? – O tai su kuriuo kamuoliu? – Šitas – balionas. Duok…

AGNIETĖ KUČINSKAITĖ

Plaukų regresija

Plaukų trumpėjimo gali išvengti. Tačiau jų problematika daug platesnė. Gali rinktis, ar auginti tą negyvo keratino karūną, ar ne. Tu gali būti lyg mūsų, lietuvių, pažiba – užsispyrusi Žemaitė. Auginti kasas, bet slėpti jas po skara. Tai – tradicijos. Tai – brendimo kaina. Tai – santuokos kaina. Kaip ir musulmonų užsidedama burka, tai yra moters jungas.

DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Krenta žemyn mūsų namai

Ji sakydavo, kad kvepiu kaip cigaras. Velnias, iš kur ji žino, kad kvepiu kaip cigaras, jei niekada nėra rūkiusi… Kiek žinau, niekada ir nėra buvusi Kuboje. Apie cigarus „Montecristo No. 5“ ir „Romeo y Julieta“ ji sužinojo iš manęs. Kartą grįžau su keliais cigarais iš parduotuvės „Akropolyje“. Užmatė berūkantį balkone ir besišnekantį su balandžiais. Na ir prasidėjo cigarų era.

JACQUES PRÉVERT

Banginio medžioklė

Ten jūroje – audra,
čia – valgyt nebėra.
Prosperas liūdnas sėdi,
galvoja apie tėtį:
su juo mes vandenyne
ragautume banginio,
kodėl aš vengiau jūros,
kodėl nekėliau burės?
JAAKKO YLI-JUONIKAS

Gelbėtojas

Gyvenu, kaip sakoma, šia akimirka. Dažnai ūmiai įsiveliu į visokias kvailystes. Pagal įsitikinimus esu socialdarvinistas, mano nuomone, mažų bjaurių berniukų skęsta per mažai. Tai gali nuskambėti žiauriai, bet aš žinau, ką kalbu. Mano įsitikinimai paremti daugybės metų patirtimi dirbant paplūdimio gelbėtoju Ruisalo saloje.

ROSA LIKSOM

(Susituokėm lapkričio keturioliktą, bet netempėm net iki mėnesio pabaigos. Man santuoka atrodė lygiai dviem savaitėm per ilga.) Susipažinom Pampame, kai po darbo su chebra užėjom aliuko. Jis įėjo, ir man iškart susišvietė, kad šitas bičas sukurtas man. Į vakaro pabaigą nuėjau prie jo stalo ir pasakiau: eik tu šikt. Paskui grįžom pas mane ir nuo tada nebegalėjau to bičo iškrapštyt.

LĖJA GAUBAITĖ

Vingių Jonas po šimto metų

Koks jaunikis, tokia ir laimė. TV projektas nepavyko, o Joneliui, vyrui ir iš stuomens, ir iš liemens, Kūtvailiškių princui, beliko toliau tėvo gyvenimo tiesų klausyti, mokantis bobas valdyti.

KENNETH KOCH

Lovoje

Platonas sako, kad ši lova
Nėra tikroji.
Ką Platonas išmanė
Apie lovas?
PAUL VIOLI

Rodyklė

 

Ginčai dėl autorystės eilučių: „Blogybių mano tokios atsargos, / kad sausiui nesilyginti savais žydėjimais“…

J. Kuzmickis

Ligotas kačiukas

Ligotas kačiukas gulėjo lovelėj.
Atėjo ten daktaras. „Kas gera, žvėreli?“
„Blogai, mielas pone: sergu visą dieną!
Nenoriu nei valgyt, nei lyžtelti pieno.“
„Duok leteną!“ – tarė ir pulso žiūrėjo,
Giliai susimąstė ir šitaip pradėjo…