LiteratūraŠiaurės katinai

VYTAUTAS JURŠĖNAS

Baseinas

  Praskriejo ir išnyko už horizonto naujienų pluoštas apie paskutinę praėjusių metų dieną atidarytą Fabijoniškių baseiną, prapleveno kainoraščiai, prakryksėjo pikti komentarai pavymui, o dabar prisirengiau parašyti ir aš. O ką: baseinas jau anksčiau davė suprasti, kad skubos nemėgsta, – viešose kalbose atsiradęs 2014 m. gegužę, žadėtas atidaryti dar iki uždarant Lazdynų baseiną (2017 m. liepą), įsileido lankytojus tik 2019-aisiais. Atvažiavau…

Akimirkos interviu. Žurnalo žurnalistas kalbina literatūros rašytoją

– Sakykite, kodėl rašote?
– Liūdna.
– Ar pralinksmėjate rašydamas?
– Paprastai ne.
AUSTĖ GIEDRA

Įsivaizduoti pasaulį blogos nuotaikos – tai įsivaizduoti jį be literatūros

  Dabar Lietuvoje knygas leidyklos leidžia kelių šimtų egzempliorių tiražu, kiek rečiau – poros tūkstančių. Tiek nauji banknotai, tiek knygos, grįžusios iš spaustuvės, kvepia panašiai. Vėliau knyga įgauna skaitančiojo kvapą, o pinigai pradeda dvokti rankomis. Nuo mano gimimo tris kartus pasikeitė vaizdai banknotuose: išvedė rublį, įvedė litą, vėliau eurą. Pamenu, dingo dviejų litų banknotai su Valančiumi. Iš apyvartos pašalintas popierinis…

UGNĖ RAŽINSKAITĖ

V.

Dažnai galvoju, gal tavo seserys kaip du dideli, kuplūs medžiai užstelbė tave savo šešėliu, o gal toks buvo tavo likimas, kaip sakoma. Asketė. Užburtoji. Neperskaičiusi nė vienos knygos, neparašiusi nė vieno laiško, bemokslė. Kur klajojo tavo mintys?

LIUDMILA PETRUŠEVSKAJA

Katinas, kuris mokėjo dainuoti

O algą jaunasis Asilas gauna vakarykščiais laikraščiais. Tuo laikotarpiu, kol gyveno mieste, jis pamėgo laikraščius, negali be jų nė dienos. Ir netgi ruošiasi išmokti skaityti.

HEINRICH BÖLL

Mano liūdnas veidas

…sutikome pagyvenusį žmogų, ant kurio krūtinės iš karto pamačiau mokytojo ženkliuką; senis niekaip negalėjo išvengti susitikimo su mumis ir privalėjo norom nenorom atlikti savo pareigą: pirmiausia jis pagal visas taisykles pasisveikino su policininku – išreikšdamas visišką nuolankumą tris kartus pliaukštelėjo delnu sau per galvą…

ANDRIUS PATIOMKINAS

Eilės

tamsiam tamsiam rūsy
giliai giliai po žeme
aklinai užvertom geležinėm durim
užrakintom sunkia surūdijusia spyna
kurios vienintelis raktas pamestas
kadaise be žinios dingusio žmogaus
atsiskyrėlio iš apleisto, užžėlusio vienkiemio
nepažymėto jokiuose planuose nei žemėlapiuose
ARTO PAASILINNA

Kad tave kur galas

Minia apvertė mano kūną. Kažkas paguldė mane ant nugaros ir prie burnos prikišo veidrodėlį. Kažkuris kitas atlaisvino kaklaraištį. Sukrėstas pasilenkiau virš savęs pažiūrėti, ar veidrodėlis apgaruos.

WILLIAM S. BURROUGHS

Ponios M. mirtis

7. Ponia M. yra apsiginklavusi šaižiu ilgojo nuotolio balsu, sklindančiu iš taško M¹ į tašką B¹.
8. Ponia M. kaukia: „…kūnas kūnas kūnas kūnas tu, šlykštus pašlemėke…“ (Ji viliasi, kad jos panieka neviršys saugios ribos.)
9. Ponas B. yra apsiginklavęs teleskopine fotokamera ir įrašinėjančiuoju magnetofonu.
SAULIUS VASILIAUSKAS

Dvi sriubas

  Mano psichologė teigė, kad gardus maistas žmogui suteikia pasitenkinimą ir į šalį nustumia depresyvias mintis. Kliaudamasis ja, dienų dienas, nors tiksliau būtų sakyti – pietų pietus lindėjau įvairiose sostinės kavinėse, restoranuose ir užeigose, vildamasis, kad taip būsiu bent mažumėlę laimingesnis ir niekada nepakelsiu prieš save rankos. Keletą metų mano skrandį džiugindavo įvairiausių virtuvių patiekalai – nuo burnoje traškančios saldžiarūgštės…