LiteratūraŠiaurės katinai

URŠULĖ TOLEIKYTĖ

Varlių kurkimo belaukiant

  Šiąnakt nemiegojau. Virš lubų kėlė balių. Kiekvieną penktadienį jie šurmuliuoja. Dar gerą muziką leistų ar ką įdomaus kalbėtų – bent tiek grąžos būtų už bemiegę naktį. Laukiau, kol prašvis. Ta būsena, kai lyg miegi, lyg ne: plūdo vaizdiniai, padriki filmo kadrai iš praeities. Vienas užsilikęs, tai kurkiančios varlės vasaros naktimis. Mūsų namas stovi prie tvenkinio, uždumblėjusio, su mediniu tilteliu.…

AUDRIUS DARGUŽIS

Eilės

Kai adresą išklauso taksistas
„elnių – dvidešimt trys“,
vaidenas: Saltoniškių miškas,
danielių raguotas būrys.
ORESTAS RAZUMAS

Eilės

Šūdų karalijos hierarchija
Yra labai sudėtinga
Labai komplikuota
– nesupyk jau virstu nesupyk –
It Gordijo mazgas
Paini.
EGLĖ FRANK

Penkios istorijos

Kartą gyveno vyras, kuris turėjo tik vieną megztinį. Jis buvo tapęs tarsi antrąja oda ir vyrui buvo toks brangus, lyg būtų gyvas padaras. Vyras buvo baugštus ir drovus, todėl į rūbų parduotuves eiti vengdavo – jausdavosi jose labai nejaukiai ir gėdindavosi pardavėjų, kurios siūlydavo jam savo pagalbą.

JULIUS KELERAS

Laimingas bilietas

  Vakar grįždamas namo pamačiau baloje „Teleloto“ bilietą. Jis gulėjo vidury skaidraus, neseniai prilyto vandens kaip stebuklingas kilimas, ant kurio surašyti magiški skaičiai. Jau buvau prie savo laiptinės, bet nusprendžiau grįžti ir išgelbėti skenduolį. Pasidėjau ant rankos, padžiovinau ir nuskenavau telefonu. 75 centai. Keista buvo tai, kad lygiai tiek pat arbatpinigių buvau palikęs kirpėjai Visų Šventųjų gatvėje. Palikau nedaug, nes…

KOSTAS POŠKUS

Gongas kaip nesantaikos obuolys

  Ši istorija visiškai nereikšminga ir neverta dėmesio – apie ją net kalbėti nebūtų prasmės, jeigu… Apie ją žinojau tik iš nuogirdų, visiškai neskyriau dėmesio, bet aplink lyg užverdant košei prasideda burbuliavimas, taip ir čia atsitiko. Miestelio aukščiausioji valdžia mero lūpomis, tikėdamasi pagyrų, apsiskelbė, kad iš tolimosios Indonezijos vyriausybės (!) gavo dovanų gongą ir jį ketina pakabinti centrinėje aikštėje. Ypatingomis…

NIJOLĖ DRUNGILAITĖ

Trečiosios sesers istorijos

Visos mano draugės tiki vidiniu balsu, nors knygose apie žmogaus anatomiją ir fiziologiją neįmanoma rasti apie tokį organą nė menkiausio įrašo, chirurgai irgi nenumano, kurioje vietoje jis slypi. Nerandamas, vadinasi, neišpjaunamas, neišmetamas, jis negali kaip koks apendiksas užpūliuoti arba įtrūkti lyg pilvo plėvė. Jis neturi ir stygų, jam nereikia burnos, lūpų.

Trečioji akis

Kai nuo Gedimino kalno slinko šlaitas, tuomet paskutinį kartą Vilniuje lankėsi rygietis Gūtenmorgenas. [...] Teko ilgokai įkalbinėti Gūtenmorgeną – neužteko vieno bokalo jo taip mėgstamo alaus, kad pradėtume pokalbį apie jo planuojamus darbus ir idėjas 2020-ųjų tonacija.

NIJOLĖ DRUNGILAITĖ

Trečiosios sesers istorijos

Apie trečiąjį brolį visi žinome. Pasakose jis laimi, ilgai ir laimingai gyvena. Net po vestuvių. Apie trečiąją seserį sėkmės istorijų mažiau. Marcelijus Martinaitis mini trečiojo brolio seserį – vargšės Severiutės gyvenimo niekam nepalinkėtum. 

JULIUS KELERAS

Pienas su apelsinais

  Šiuolaikinio meno centro kavinėje atsisėdome – kitur nebuvo vietų – prie žydraplaukės merginos, kuri gėrė apelsinų sultis su pienu. Mačiau, kaip įsipylė. Bičiulis buvo pagiringas, nedrąsus, nors paprastai jo ironija ir iš burnos nepaliaujamai trykštantis sąmojis turėjo kažką bendra su niekšyste ir neslepiamu, nors ir nepakartojamai žaviu kitų niekinimu. Nemėgau tokių žmonių, tačiau senas bičiulis kaip sena armijos tatuiruotė…