mirties arklys
Autoriaus piešinys
šiandien yra antradienis, o užužvakar buvo valentino diena. už lango didžiulis šaltis, skubinantis rūkyti, sniegas šiemet išvežtas, greičiausiai į grūto parką šalia lenino biustų. dar šiandien yra naujieji metai. mėnulio, tie tikrieji. ir šis tekstas rašomas vien tam, kad širdžiai nebūtų liūdna taip mirti. nusprendžiau ją nužudyti ir man padės mirties arklys. ir tai nėra metafora, mirties arklys neša širdžiai mirtį. širdžiai, kuri jau daug sykių turėjo būti mirusi, bet vis kovoja kovoja ir kažkaip išgyvena. jau sakiau tai, kad ilgai ieškojau, kas ją galutinai numarintų, gyvą suvalgytų ir išsikeptų pusryčiams. tačiau joks gyvas padaras ar padarė to nesugebėjo ar nenorėjo padaryti. ir tik mirties arklys su mėlynais ultramarino marškiniais garsiai žvengdamas tai padarys. šiaip jis rūko cigaretes, bet nemėgsta to daryti, kai kas nors mato. dar jis geria kavą. mėgsta itališką espresą, tačiau tenkinasi visokia. svarbu, kad kava būtų su kofeinu. šalta, šilta, karšta – skirtumo jokio.
– tai kiek laipsnių pas jus? – klausia.
– penki, – pats atsako.
nepasitikėkite žmonėmis, kurie kalba apie orus, taip pat ir orų pranešėjais. jie tik nori išdėstyti savo naujas žinias ir tai daro vien tam, kad patys prisimintų, nes kol nepakartoja – neįsimena. nepasitikėkite žmonėmis, jie fantazuoja, meluoja ir svajoja. ar matėt kada svajojantį arklį? tik nietzschė matė, ir tai trumpai, o gal pats svajojo, kad arklys svajotų. arklys paprastai dirba, rupšnoja žolę, smaguriauja cukrumi arba miega. tačiau tik ne mirties arklys. mirties arklys renkasi marškinius prieš apsilankydamas namuose širdies savininko, kurio širdį turės nugalabyti. šiandien jis apsitaisė dailiais ultramarino marškiniais ir aplankė mane. todėl mano širdžiai, švelniai tariant, amen. bet apie viską jums papasakosiu nuosekliai ir nuo pradžių.
visų pirma, mirties arklys nėra visai tikras. jis pasirodo tik tuomet, kai reikia nugalabyti kokią nors mirti norinčią širdį. tada mirties arklys apsitaiso gražiausiais marškiniais, kokius tik randa, – marškinius jis perka humanoje, kai visos prekės kainuoja po vieną eurą, – ir pradeda ruoštis. marškinių spalva taip pat nėra visai atsitiktinis dalykas – ją mirties arklys renkasi pagal širdies, norinčios mirti, troškimą. pasiruošimas irgi nėra paprastas reikalas. kava, cigaretė, cukrus. arklys nusikvatoja, o kai jis nusikvatoja, širdis, norinti mirti, suspursta iš ilgesio. mirties arklys savo kanopomis pradeda trepenti žemę, tai labai svarbus ritualas. Širdis, norinti mirti, viską girdi ir ritmiškai atsako lengvomis meilės konvulsijomis. kai širdis, norinti mirti, jau visiškai nusikamavusi, arklys išspiria kojomis duris ir atsiranda priešais nelaimėlį. šio širdžiai nieko nelieka, tik mirti iš širdgėlos. arklio darbas čia baigtas. tokia tatai mirties arklio istorija. tikiuosi, jums jo sutikti neteks. o jei sutiksit, duokit jam kavos, cigaretę ir cukraus. bent bus saldžiau.
