LiteratūraAtsiminimai

ALEKSANDRAS SAKAS

Komjaunimo bilietas

1967 metų pradžioje senuosius komjaunimo bilietus (su keturiais ordinais pirmame lape) pradėjo keisti į naujus (su penkiais ordinais). Buvo paskelbta, kad naujasis bilietas nebus keičiamas visiems savaime. Kas norės jį gauti, rašys pareiškimą (prašymą), o šį svarstys pirminė komjaunimo organizacija ir tenkins arba ne.

JONAS KIRILIAUSKAS

Visi mes bėgūnai

Filosofijos žurnaluose skaitytojai tada buvo supažindinami su Nikolajumi Berdiajevu ir jo mėginimu suvokti „rusišką idėją“, siekiant tada, kai rašė tremtyje (regis, 1946 metais), perprasti, kas yra Rusija ir kas su ja nutiko 1917 metais. Dabar reikia skaityti iš naujo, gal padės geriau atsakyti į klausimą, kas vyksta tenai dabar.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Iš bloknoto (22)

Viena iš tų, kam nespėjau pasakyti, kad esu dėkinga už patirtą jautrumą, įsiklausymą ir supratimą, buvo Laimė Gabrielė Lukošiūnienė, neseniai mus palikusi, ligos nukankinta ir, kaip dabar, kovido metais, dažniausiai būna, net nepalydėta į naują jos poilsio vietą…

EGLĖ FRANK

Vario širdelė uždraustame įeiti kambary

Tą vasarą ilgokai viešėjau Veisiejuose, Sigito gimtinėje. Buvo neseniai gimęs mano brolis, o Uršulei – jau šeši mėnesiai, tad tėvai sakė, kad važiuočiau padėti tetai Gražinai prižiūrėti pusseserės.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Kur buvo gera dirbti (3)

  Kaptarūnai verti atskiro pasakojimo, kuris apimtų politinius, tautinius, socialinius, žmogiškų santykių, gamtovaizdžio specifikos ir kitus klausimus. Tai vieta, kur nekyla konfliktai tautiniu pagrindu, kur skirtingi žmonės, gerai pažindami vienas kitą, išpažindami skirtingą tikėjimą arba būdami visiškai niekuo netikintys, pakenčia vieni kitus, toleruoja. Jau nejauni būdami ir suvokdami, kad kiekvienam galų gale teks būti nulydėtam į Šalčininkų kapines (taip, ten…

KOSTAS POŠKUS

Iš mano muziejaus archyvų

  Kažkada seniai, labai seniai, kai Lietuvos žemėje Vytautas Landsbergis dar nebuvo išradęs Sąjūdžio, sėdėjome su Vytautu, bet kitu, prie butelio kažkurio ir sprendėme pasaulinius reikalus. Pašnekovas, visados tikėjęs spausdinto žodžio galia, mane įtikinėjo vidinės partinės demokratijos ateitimi… ar kažkaip panašiai; aš, jokia ateitimi netikintis užkietėjęs cinikas ir skeptikas, pro langą matydamas tiktai pilką cepelinų spalvos dangų, neatsakingai, šiaip sau,…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Kur buvo gera dirbti (2)

  Apie Druskininkų sanatorijas – „Dainavą“, „Draugystę“, „Lietuvą“ ar „Eglę“, – kuriose per ilgus gyvenimo dešimtmečius buvau gydoma ne kartą, galėčiau papasakoti daugybę visokių dalykų. Apie dalį jų jau esu parašiusi bankrutavusios leidyklos „Versmė“ užsakymu, bet knygos apie kurortą jie neišleido, sutarties sąlygų neįvykdė, tai tekstą išspausdino Renata Šerelytė „Drauge“. Bet šįkart – apie kitką, apie tai, kur buvo gera…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Kur buvo gera dirbti (1)

  Didžiąją gyvenimo dalį intuityviai ieškojau vietos, kur būtų gera būti ir dirbti. Pradžioj pakako stalo savo kambaryje, kuris man atiteko mūsų šeimai sumažėjus. Jis buvo nemažas, aukštom lubom, kaip ir visi vadinamuosiuose Mokslininkų namuose, su dideliu dvivėriu langu, pro kurį iš penkto aukšto galėjai matyti energingai tekančią Nerį, Šv. Rapolo bažnyčią ir Šv. Jokūbo bažnyčios gan rūsčią vakarinę dalį,…

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Miltinio rožė

Nors Juozas Miltinis prieš metus jau buvo pašalintas iš teatro vadovo pareigų, paradui tebevadovavo. Beje, ir savo spektaklius prižiūrėjo iki pat 1993-iųjų. Kitaip būtų sunku ir įsivaizduoti.

MARIUS RAUBA

1984-ieji. Profkiniai

Senais gerais laikais darbininkų ir valstiečių šalyje labai trūko darbininkų ir valstiečių. O tapti geru darbininku ar valstiečiu galėjai tik pasimokęs profkėje. Todėl jų buvo begalė – miestuose, miesteliuose, net kaimuose.