MenaiDailė
Kai norisi noir, bet tam trūksta laiko
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) iki lapkričio 10 d. eksponuojama menininko iš Italijos Pietro Finelli paroda „Noir Time“, tyrinėjanti klasikinių filmų rūšį, vadinamąjį film noir (pranc. juodasis filmas). Šiuo terminu įvardijamos XX a. viduryje sukurtos Holivudo kriminalinės dramos – detektyvai ir gangsterių filmai. Tai niūrus pasaulis, kuriame rimti žmonės juokauja tik prieš ką…
Nuoširdi psichogeografinė patirtis
Pirmas įspūdis įėjus į Lauros Garbštienės parodos „Ašmenys pamažu sinchronizuojasi“ erdvę – žiūrovą pasitinka ant pilka kilimine danga dengtų grindų sumestos medžių šakos ir daugiau jokių eksponatų. Iš parodos aprašymo tikėjausi mažų daiktelių, nes ten rašoma: „Parodoje esantys objektai ir instaliacija yra nedideli ir iš pirmo žvilgsnio nežymūs“, galbūt iš medžio, popieriaus, nes kalbama ir apie antrinį panaudojimą, ekologiją,…
Gariūnmetis
Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ (pavadinimas, ypač toji darvinistinė dalis, man atrodo dirbtinis) pritraukė daug žmonių. Net budėtojams, kurių kalbas netyčia teko nugirsti, įdomus jų darbas – vieną pastebėjau ar tik ne gnoseologiniais tikslais atidžiai tyrinėjant objekto aprašą. Kuratoriai – Vaidas Jauniškis, Rimantas Kmita, Mantas Pelakauskas, Miglė Survilaitė…
Rugsėjo laimės Palangoje
Veikėjai čia įstabūs – perėja su perspėjančiu neperėjimo ženklu, pasiklydę sniege laiptų turėklai, nužmoginti ir niekada žmogiški netapę tušti rūmų interjerai… o priešais juos – neįtikėtino vaiskumo eiliniai paprasčiausių kioskelių, tvorų, garažų vaizdeliai – stulbinančiai taiklios, švaros išsiilgusios akies šūvis. Aristokratinis minimalizmas.
Nespauskite klavišų „Alt“+F4
Nuo rugpjūčio 9 iki rugsėjo 7 dienos Klaipėdos pilies muziejaus Šiaurinėje kurtinoje ir Karlo poternoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius lankytojams pristato parodą „Faktas-forma“, kuri yra to paties pavadinimo tarptautinio formos meno festivalio dalis. Nors šiemet rengiamas pirmą kartą, projektas tęsia daugiametę respublikinių mažosios plastikos parodų Klaipėdoje tradiciją. Klaipėdos pilies muziejaus Šiaurinės kurtinos pirmo aukšto…
„Esu negailestinga“, arba Mumu šnekina Apsišaukėlį
Pavasarį menininkė Jurga Šarapova surengė parodą „Mu mu“ Vilniaus Antakalnio galerijoje. Visą vasarą ji kūrybiškai siautėja alternatyvioje Vilniaus dailės akademijos erdvėje „Krematoriumas / meno krosnys“, kurią pati pervadino „kreatoriumu“. Ši paroda, iš pradžių vadinta „Nesivaldymu“, ekspozicijai ir kolekcijai įgavus konkrečius kontūrus, pavadinta „Apsišaukėliu“.
Menas ir brolystė
Ezoterinių naratyvų gausą šiuolaikiniame mene, kur menininkai panaudoja užkoduotus mistinius vaizdus ir simbolius, nurodo į paranormalias ar okultines praktikas, taip pat sukuria objektus, panašius į talismanus, taip tarsi demonstruodami iracionalius polinkius, labiau tiktų apibūdinti per harmonijos, o ne ekscentriškumo siekimą. Idealistiškumo, o ne narciziškumo.
Kad nesibaigtų
Molėtų rajone visą vasarą veikia dvi reikšmingos parodos: Videniškių vienuolyno muziejuje Sigutės Maslauskaitės „Šventieji, kankiniai ir herojai“, skirta palaimintajam Mykolui Giedraičiui, ir Alantos dvaro Vaidoto Žuko meno galerijoje paroda „Elvyra Kairiūkštytė – gaivališka meno mistikė“. Melstis nemoku. Todėl manau, kad esu ieškanti katalikė, ir stengiuosi nepraleisti sekmadienio Mišių. Tai darau gana seniai (nepriskaičiuoju gėlių barstymo po baldakimu vaikystės…
Už Pario teismo ribų
„Kūnas o šešėlis“ yra pirmoji D. Kairevičiūtės fotografijos aktų paroda ir, reik pripažinti, labiausiai pavykusi iš visų jos eksponuotų fotografijos ciklų (2016 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje surengta paroda „Jie nesirūpina, kaip atrodys“, ten pat 2018 m. eksponuota paroda „Žolinė“, o 2017 m. Šv. Jono gatvės galerijoje rodytas kelionės ciklas „Rumunijos dulkės“).
Eilinis laikas su van Eyckais
Automobilių virtinė vos stumiasi gatve – kaip kas vakarą ilga trumpa kelionė namo. Išskydęs nuo šlapdribos vaizdas verčia brauktis nuo akių nesamus voratinklius. Į kūprinančius gatve praeivius geriau nespoksoti – kad žvilgsnis nereikalingai jų nestumtelėtų, jie ir taip sunkiai irias per niaurią darganą. Bet rytais šykščioj saulėj jau išnyra atmirkstantys rūdžių spalvos žemės lopeliai ir įjuodus pernykštė žaluma, pažliugusiam…