Pokalbiai
Mažais žingsneliais nueitas ilgiausias kelias
Prancūzų pianistė HÉLÈNE PAPADOPOULOS rengia netradicinius muzikos projektus ir originalias koncertines programas. [...] Pokalbyje aptariama, kokią prasmę muzika suteikia kasdienybei ir kaip šiais sudėtingais laikais gali palengvinti visuotinį nerimą.
Miestas yra gyvas organizmas
Su Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare VILTE JANUŠAUSKAITE kalbasi Giedrė Kazlauskaitė
Daugiabutis kaip socialinis tinklas
[Gerda Jord:] Gyvenant daugiabutyje norom nenorom visą laiką vyksta vienas kito stebėjimas. Tą intrigą ir norą stebėti gal kursto įtampa, atsirandanti tarp suspaustoje bendruomenėje gyvenančių žmonių elgesio šiapus ir anapus sienos, šiapus ir anapus buto durų, namie ir ne namie.
Nubudo upėje akmuo
Su STASIU ČIPKUMI, poeto Alfonso Nykos-Niliūno broliu, kalbasi Giedrė Šmitienė
Vaikų literatūra – dalykas, dėl kurio verta stengtis
Su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininke INGA MITUNEVIČIŪTE kalbasi Irena Aleksaitė
Gerame mene atsispindi gyvenimo įvairovė
Per groteską ir kičą, per siaubą ir „grožį“. Vakaruose panašiai dirbo Francis Baconas ar Bernard᾿as Buffet. M. Skudutis 8–9 dešimtmetyje kaip tapytojas buvo būtent toks.
Mažas žingsnelis doktorantui ir milžiniškas šuolis humanitarikai
Su humanitarinių mokslų daktare AISTE KUČINSKIENE, literatūros doktorantėmis NERINGA BUTNORIŪTE ir LINA BUIVIDAVIČIŪTE kalbasi Rokas Povilius
Savo skaitytojui sakyk: „Mes vieno kraujo – tu ir aš“
Su poetu, prozininku Sigitu Poškumi, 2018 m. gavusiu I. Simonaitytės premiją už žaismingai ir meniškai parašytas vaikų istorijas, kalbasi Irena Aleksaitė
Dainologas ir instrumentologas iki kaulo ir panagių
Su altininku, folkloro žinovu, ansamblio „Visi“ vadovu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentu, 2002 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu EVALDU VYČINU kalbasi Juozas Šorys
Andrius Blaževičius: „Šventasis“ padeda tau atpažinti save ir savo šalį“
Žiūrėdamas vaidybinį kiną, kuris Lietuvoje buvo kuriamas daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų, nė velnio nesuprasi, kaip tuos dvidešimt metų gyveno Lietuva.