Author Archive for lina cerniauskaite
“Tu blefuoji, Audry”
EMILIS MILKEVIČIUS Tomas Grunskis, Julija Reklaitė. Laisvės architektūra. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2012. 384 p. Prieš mus respektabilus ir skoningai prašmatnus leidinys, pretenduojantis į architektūros bendruomenės savireprezentaciją; knygai galioja žodžiai, sudarytojos J. Reklaitės tarti išardyto Architektūros muziejaus klausimu
Banginis + pieštukas = miesto fontanas uždarytas
ROSANA LUKAUSKAITĖ Aš neturiu minčių. Nesivaikau jokių idėjų, jokių utopijų. Vakarais pro langą nestebiu žmonių, nes paukščiai juos išbaido.
Šamano virtualioji sodyba pagal antigravitacijos dėsnius
RAMŪNAS LIUTKEVIČIUS tą vakarą virš kosmonautų gatvės patekės šamanas ir nusileisti nemokės (net jeigu panorėtų) Mantas Gimžauskas, „Kosmonautų gatvė“
Luokintojai
Pateikiame sudėtingo likimo žmogaus, žvejo, literato Vinco Baublio, gimusio 1965 m. Paperlojo k., Varėnos r., šiuo metu gyvenančio Veisiejuose, Lazdijų r., tekstą. Laiške jis rašė, kad dar trijų savaičių kūdikis buvo ištiktas komos, ji smarkiai atsiliepė sveikatai, vėliau daugelį kartų ligoninėse buvo jungiamas prie gyvybę palaikančios aparatūros ir dažnai kone per stebuklą ar per išskirtinį gajumą likdavo gyvas.
Blogieji globalistai ir gerieji antiglobalistai, arba Antimartinkus
Mums rašo Atsitiktinai ir pavėluotai gautame praėjusių metų „Šiaurės Atėnų“ 45 numeryje radau p. Andriaus Martinkaus (toliau – p. A. M.) straipsnį „Aksominis“ genocidas, „aksominės“ revoliucijos ir „neskaidrūs“ rinkimai“.
Vieno paminklo istorija
POVILAS ŠKLĖRIUS Galiu papasakoti trumpą istoriją apie du draugus, jei tik jums įdomu. Tai išgerkim, išgerkim dar po stikliuką, ir aš pradėsiu. Dabar jau niekas nepamena, o galbūt niekada ir nežinojo, kodėl vieną vasaros dieną nedidelio Čekijos miestelio Melnyko gyventojai Tomašas ir Marekas susikivirčijo.
Neįtikėtini biciklologo užrašai
MAKSIM IVANOV Vytautui, kuris planuoja namo rūsyje įrengti dviračių taisyklą ir kino salę „Aš dažnai galvoju apie dviračius. Dviračius ir literatūrines mistifikacijas“, – mėgsta kartoti Julius
Rytais
RAMUNĖ DAMBRAUSKAITĖ Puodelis karštos kavos ant mano galvos, atsibundu tik dabar, kurį laiką laikiusi jį įkaitusiu dugnu atremtą į viršugalvį. Atleisk man, čia kaltas tik ruduo, kuris lyg akmuo, tu nepyk ant manęs, gyvenimas tik vienas ir jis niekaip nuo manęs neatstoja.
Prieš Aušrą
Išvedęs jį [Abramą] laukan, tęsė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei gali jas suskaityti.“ Tada jis jam tarė: „Taip gausūs bus tavo palikuonys.“ Jis patikėjo VIEŠPAČIU, ir tai jam VIEŠPATS įskaitė teisumu. Tuomet jis jam tarė: „Aš esu VIEŠPATS, kuris išvedžiau tave iš kaldėjų Ūro, kad duočiau tau šį kraštą kaip paveldą.“
