Author Archive for lina cerniauskaite
Drakonas
Rusų rašytojo Jevgenijaus Švarco (1896–1958) pjesė „Drakonas“ rašyta 1942–1944 metais. Pradinis autoriaus tikslas buvo demaskuoti nacistinį Hitlerio režimą, bet kadangi viskas puikiai tiko ir sovietinei realybei, pirmas pastatymas 1944 m. buvo uždraustas iškart po premjeros, o cenzūra pjesę persekiojo net ir Atlydžio laikais. Kūriniui pasitelktas pasakos siužetas: klajojantis riteris Lancelotas užklysta į miestą, valdomą tironiško drakono ir jo pagalbininkų –…
Lyrika
Poezija
Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, nuo 30 metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, ten dirbo gydytoja ir administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių. Halberstadt poezijos publikuota įvairiuose anglakalbiuose leidiniuose, 2014 m. Niujorke išleistas jos poezijos rinkinys „Vilnius Diary“. Aš nesu jaunoji poetė …mano pirmasis kartas dabar…
Madridas,
kuris tikrai nėra Ispanijos sostinė. Netgi dažnas vyresnės kartos alytiškis, paklaustas apie jį, gali tiktai gūžtelėti pečiais: egzotiški pavadinimai kelia įtarimą, kad čia ne viskas gerai…
Minskas po derybų
Į Minską su Gintaru Grajausku važiavome iškart po garsiųjų derybų. Iš anksto žinojau tik tiek, kad sovietmetis ten įstingęs ir nežada niekur trauktis. Vis dėlto vilties teikė anglakalbiai traukinio keleiviai, kuriems nebaisios muitininkės kailinėmis kepurėmis ir ilgomis kasomis. Jie nesilaikė jų akivaizdoje baikštaus santūrumo; tryško juokais, pasakojimais; anglų kalba su jais niekas net nesiruošė komunikuoti. Jų vaikai elgėsi nesuvaržytai, kaip…
Atvirkštiniai vaizdeliai iš karalių miesto, arba Vienišiaus pastebėjimai Krokuvoje
Į Krokuvą teko trumpam užklysti pakeliui per Slovakiją važiuojant į Vengriją. Atvažiavome likus valandai iki pusiaudienio. Vaikštinėti po šį kadaise buvusį karalių miestą ir ieškoti jame nuotykių mums, keliauninkams, buvo leista iki pat gilių sutemų, kai saulės spindulių žaismą pakeis dirbtinė šviesa, nes tik po vidurnakčio mūsų keleivinė pagal nustatytą grafiką turėjo pajudėti link slovakų žemės. Kadangi buvau per daug…
Atiduoti balsą ar neatiduoti?
Visaip įkalbinėja, vilioja, įtarčiau, net klastingai, apgaulingai; pinigų, valgių, gėrimų, koncertų (o tikėjausi, juk nemažai metų pratino) nesiūlė, tik žodinės atakos: „Atiduok balsą ir laimingai, viskuo aprūpintas gyvensi.“ Tačiau netekti balso blogiau, nei prarasti turtą. Balsas neįkainojama vertybė: kalbėti, dainuoti, ginčytis, apkalbėti, meluoti, gražbyliauti. Atidavęs balsą tapsiu nebylus, priklausomas. Susirinkę mano, kitų piliečių balsus balsų valdovai taps ypač balsingi, galingi,…
Moterų kunigystė stačiatikybėje
Susidūrus pirmąsyk su krikščionių ortodoksų tikėjimu – stačiatikybe – vakarietį dažnai apima keistumo jausmas, nes nepavyksta ortodoksams užlipdyti etikečių religiniuose debatuose…
Mums rašo
Skaitinėdama publicistiką interneto portaluose aptikau straipsnį apie šiųmetinę Vilniaus knygų mugę. Jis mane nustebino – tai buvo panašu į šmeižtą.
Apmąstymai apie „Meninas“ Mozės kalno papėdėje
Giedrė Kazlauskaitė. Meninos. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. 104 p.
