Šokio pavasaris
„Naujojo Baltijos šokio“ festivalis tapo pavasario pranašu – gaivališku, įsiveržusiu į teatrų sales po dvejus metus trukusio pandeminio sąstingio. Vadovaujamas Gintarės Masteikaitės, trinktelėjo kokybišku turiniu, kovo paskutinę savaitę nunešęs visiems mentalinius stogus atidarymo spektakliu – Dimitrio Papaioannou „Transverse Orientation“.
Akimirka iš spektaklio „Transverse Orientation“
Ar gali būti per daug grožio, per daug tobulumo? Turbūt gali, nes, ieškodamas priekabių ir jų neradęs, kaip didžiausią minusą įvardini tą patį tobulumo perviršį. Istorijos, pasakojamos „Transverse Orientation“, prasmę režisierius patiki žiūrovo suopročiui ir intertekstų suvokimui per kultūrinį raštingumą. Vis dėlto spektakliui pasibaigus kurį laiką nesinori apie jį reflektuoti žodžiais. Gal tam, kad jis liktų atminty iki galo neiššifruotas pasitelkus prasminius kodus, kurių tiek daug ir gal jau net per daug užčiuopė ir kruopščiai išvardino tiek užsienio, tiek Lietuvos kritikai ir teatrologai. Iš atminties trauki vaizdus kaip paveikslų fragmentus, ir vis dėlto gražiausias dabar atrodo orios vyresnės moters pasirodymas scenoje – tapybiškai išskydusio senstančio kūno, dviem lazdomis besiramsčiuojančios. Tebūnie tai tikslingas tobulybės priešnuodis, čia pat akyse vėl virstantis grožiu, kad, ginkdie, neužsimirštum.
Akimirka iš spektaklio „Siguifin“
Kitas matytas festivalio spektaklis „Siguifin“ – bendras trijų Afrikos šalių choreografų kūrinys, sujungtas į vieną režisieriaus ir šokėjo Amalos Dianoro. Ryškus, gaivališkas, jį žiūrint buvo sudėtinga ramiai išsėdėti naujoje Nacionalinio dramos teatro kėdėje. Etnografinio šokio elementus ir giesmes keitė hiphopas ir šiuolaikinis šokis. Scenografijos visiškai nėra, tik devynių šokėjų judėjimo trajektorijomis kuriamos įstrižainės, skaidančios sceną. Antroje simbolinėje dalyje jos suardomos akrobatinių triukų kuriamo chaoso, regis, tam, kad spektaklio pabaigoje vėl sugrįžtų į tą pačią tvarką, kaip ištakas. Įdomiausia buvo stebėti spektaklį žiūrinčius vaikus, dar neišmokusius maskuoti nuobodulio drausmingu sėdėjimu. Pradėję nuobodžiauti ir zylioti per ramesnes vietas, jie iškart koncentruodavo dėmesį, šokyje išryškėjus gyvūniškumo motyvams, o spektaklio pabaigoje, scenai simboliškai nusidažius Afrikoje vyraujančia ochros spalva, šėlo pagal reivo ritmus. Jautriausia spektaklio vieta – dalies šokėjų ėjimas imituota atbraila, tarsi lynu, kitiems laikant juos už rankos.
Festivalį baigs prancūzų cirko ir šokio žvaigždės Yoann Bourgeois instaliacinis performansas „Laikini sprendimai sustabdytai akimirkai“, jis bus rodomas Dūmų fabrike gegužės 23–25 dienomis.
