IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Eilės

 

kažkur

 

tiksliai nepamenu kada

išvydome atskilusį ledkalnį

(svarstėme –

ar jau žiema)

 

pajutau

kad esu

užšaldyta

 

neįžiūrėjau

nei tavo

nei rytmetinių gervių

siluetų

 

negalėjau įkvėpti

tarsi būčiau

netikra

 

(gervės pamačiusios užjuoktų)

 

 

Mariaus Samavičiaus nuotrauka

Mariaus Samavičiaus nuotrauka

 

korporacija

 

katinas gainiojasi

antistresinį kamuoliuką

kurį parsinešiau paskutinę darbo dieną

 

klausdavau savęs

kokie karmos vėjai

mūsų spiečių atpūtė –

(visi radom prieglobstį:

filosofai, filologai, biologai…)

 

kondicionierius vėsino

troškimą ištrūkti į lauką

pro langą matėme kaip varnos

strakaliojo ant vamzdžių

lesė šokolado likučius nuo išmestų

vienkartinių šaukštelių

 

rytais žingsniuodama į darbą

jų žvitriose akutėse

įžvelgdavau talentą

suvokti kas yra naudinga

pati niekada nesugebėjau –

net kamuoliuką katinui atidaviau

aštrūs nagai į nerimą sminga

 

 

 

 

 

narvuose regiu

jaukius gyvūnus

užuodžiu jų šlapimą

 

visų nuostabai

mano išrinktasis – grifas

(išvaizdesnius palieku jų pačių narcisizmui)

 

kartais man prisisapnuodavo

įkalintųjų šlapimo ežeras

(mūsų žvilgsniai vis dar susitinka

kai regiu save praeinančią

parduotuvių vitrinose)

 

galvoju apie prieglaudas prigrūstas kačių

švytinčius žvilgsnių jonvabalius

ir plikos akies bejėgystę

nerandančios jų sielų

 

dar niekada nemačiau

tokio skaudančio gyvūno

 

 

 

protas

 

niekada nejautė

nematomų vabalų kojelių

vaikštinėjančių odos paviršiumi

 

neregėjo pražydusių aguonų lauko

įsitempusių drabužių ant pakabų

baimingai laukiančių lygintuvo prisilietimo

 

neįsivaizdavo kaip skauda

kai garai iš orkaitės trenkia į veidą

grasindami suskaldyti akinių stiklus

 

negirdėjo lūžtančio balso

prieš zirziančią minią

plastmasinių gėlių raudonio

priekaištaujančio apgavystei

 

griebiu knygą ir ištrinu karalių

 

 

 

komplikacija

 

kai padavei šiltą ranką

į tave pažvelgiau

piranijos akimis

(vilkėjai ožkos kailį

kvepiantį pienu)

 

į švarko atlapą

įsisegiau kobrą

ji atgijo ir išlenkė kūną

garbindama termobranduolines reakcijas

 

stebėjau karūną

kurią susimeistravai

iš kiškių uodegų

(žėrinti arogancija –

prigesęs nuolankumas)

 

kobra kirto

į apvalius piranijų akvariumus

iš jų gerklių pasipylė vanduo

 

pasinaudojusi sumaištimi

pasistačiau gynybinę sieną

prieš tai prakirtusi tavąją

su užsirietusiu ožio ragu

 

 

 

 

 

raudoni žiūronai

įsistebeilija į saulę:

jau gerokai

po vidurdienio

 

tarsi scena iš filmo

apie ateivių invaziją

persekioja šutra

 

imituoju žvejybą

srauni upė

plukdo mus

į atskiras galaktikas

 

iš tiesų

ateiviai – savi:

slidžiomis akimis

žvelgiame į atotrūkį

tarp vasaros ir ledynmečio

 

 

 

 

 

ruduo prasideda dar tada kai alsuoja karštis

groja pievos ir seilės burnoje virsta sirupu

įsivaizduoju virtuvę kurioje kalba radijas

kažkas pjausto ant palangės

išrikiuotas kriaušes verda džemą

apšviesti saulės platūs klubai

(jei būtų su drabužiais –

dar labiau išryškėtų formos)

 

neapsakomai daug laiko turėjo praeiti

kol nustojau klausytis dulksna apsivilkusios muzikos

it besotė rankioti išgalvotus trupinius

 

būčiau prisiminusi išskalbtas kvapnias užuolaidas

rudenėjančius vorus už lango

skaitytas knygas apie utopijas

bet negalėjau kalbėti:

žodžiai spruko nuo manęs

žvelgdami tuščiomis raidžių akytėmis

 

tavyje pradėjo plakti

skorpionų širdys kurių aš nepažinojau

tik spoksojau į pasirodančius gyvius

gretinau save su jais

vėliau pasislėpusi kriaušėje šlovinau Gamtą –

o žiema taip ir neatėjo

 

 

 

 

 

norėčiau kad gyventume iš naujo

atsargiai išsisegčiau auskarus

stebėtume baltą palangę slenkant popiečio debesims

svarstytume iš kur gauti vazų pertekliui gėlių

 

žinau kad žodžiai agresyviai iššieptų kiekvieną raidę

nežinau iš kur sušvistų išminties kaspinai

bet jie tikrai pasirodytų

tvirtai surišti ant mūsų kvailumo pakaušių

 

aš vis vien atpažįstu tave

kaip varlė žemės paviršių išlipusi į krantą

 

lyg atsitiktinai

margaspalvis žiedlapis kutena kaklą

 

(tereikėjo surasti

atspindį

jį užsinerti)

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.