MARIUS PLEČKAITIS

Eilės

 

 

taigi jau atėjai

taigi jau esi kitame tinklo

gale

kitoje realybėje

bet visai čia pat

 

kaip gerai, kad atėjai

kaip gerai

kad vėl juntu tave

 

čia

 

 

parodymus duot tik popiet

 

tuo tarpu pavalgyk

išsitiesk ir atsiriek

kuprotas tapai išties

ilgas kaip greitkelis

sunkus kaip delčia

 

-

 

dvejonės nubus ir nudvės

meilužių naktis užsitęs

sraigtas užstrigs ir išteš

taip kaip sapnai

be tavęs

 

 

kaltinamasis prakalbs nuo savęs

prigimtin mėgins atsigręžt

 

išskalbęs žodžius

išgremžęs dugnus

 

paskęs alibi

 

ne savo sapne

 

-

 

teismo nuosprendis bemat išsiskleis

žiūrovams užmigti neleis

pirmose eilėse

kitose erdvėse

 

kur bebūtum –

 

teisingumą suteiks

 

 

(visai kitam įvykių horizonte)

 

vienaragio sapne

aš surasiu tave

 

kvepiančią tuo

ko nebėra

 

sakyk, ****, vieną dieną

baigsi, ar ne? :)

 

tie prijomai tarp skirtingų galaktikų

ta entropija kiaulių garde

 

-

 

ir tie sušikti vienaragiai

 

 

praverk langą

 

ei, žmogau, ar girdi

kaip ateina vasaros sensacija?

 

stogų sijas kabinanti

kabinanti stogų sijas

 

giliai po žeme ir kiekvieno

gyvio membranoje

 

desantų paukščių būriais

paklydusių kurmių takais

 

ir visai nedaug trūksta

kad įsiropštų per užkimštą kaminą

 

ar tu tai jauti

žmogau, ar tu tai matai

 

kaip pakibę drugiai

jai mojuoja sparnais

 

kaip atnašauja pašlaitės

kaip jai lenkias grioviai

 

kaip ji žaidžia tavo merginos veide

 

lengvai vos matomai įskelia strazdanas

kutena ir žadina krūtis

 

išsigandus reakcijos palenda ten

sukeldama saldų atodūsį

 

ei, žmogau, ar jauti

 

kaip greitai dabar sukasi smegenys

kaip stipriai pamilai

 

kas atėjo tau

beskaitant šitą eilėraštį

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.