MARIUS PLEČKAITIS

 

kas yra kas

 

ne, tai nebuvo poezija

kad ir kaip tai vadintumėt

kad ir kaip į tai bežiūrėtumėt

nė iš tolo. ne, tikrai ne

 

greičiau tai buvo koks uraganas

ar dundulio griausmas, gal ukopirmo šventimas

galėjo dar būti pavėluotos krikštynos, ką tik numirusio kūdikio kryžius

bet ne poezija, ne, tikrai ne

 

atimkit iš manęs akis ir ausis, atimkit lytėjimą

brolį į šulinį meskit, tėvus žudykit

sudeginkit tūkstančius nekaltų ugrofinų

 

bet tai nebuvo poezija, ne

jos ištartiems: „mūs skirtingi keliai“

iki poezijos tiek

kiek man iki jos

 

 

 

laikas

 

jis bėga, bėga

jis nesustabdomai bėga

 

jis paveja patį save

ir priešaky mato pasturgalį

 

jis įtraukia į sūkurį tuos

kurie jam nesimeldžia

ir tuos, kurie lenkias

 

jis bėga verpetais

jis trylikta sankryža bėga

 

nebesvarbūs tampa kada?

nebesvarbūs ir priekaištai, priežastys, priekalo verksmas

 

visi tampam laiku

 

o laikas tampa mintim

 

aš regiu jį kaip rūką virš ežero kylantį

tu girdi jį, kaip vilkė girdi menkiausią krebždėjimą

jis ir ji laižo jį, laižo vienas kito senėjimą

mes paliečiame tai, ką kadaise vadinom akimirka

jūs vėl teisūs, vėl teisūs, vėl teisūs, teisingi

jie ir jos lėtai tiksi ir tiksi

ir tiksi.

 

 

 

ar tikrai lengva būti jaunam?

 

kai tikrai rodos, kad laimėsi dar vieną partiją

paskutinis dalinimas iškrečia pokštą:

 

nors vis dar turi akis ir ausis

kurios regi kojas, rankas, girdi gulėjimą

bet judėti nepajėgi

 

kortos apsiveja kūną

valetai dygsniuoja kažkur po širdim

tu krenti ir dūsti

tu dūsti ir nusibaigi

 

bent taip buvo rašyta tavo jaunatviškam biliete

 

 

Živilės Spūdytės piešinys

Živilės Spūdytės piešinys

 

šitoj merginoj per daug vilijampolės

 

tu man sakai: mano bitės pėsčios neskraido

tu man šauki: kitoj gatvėj pigūs bananai

tu man klyki: šitą miestą pastatė ne valkatos

 

o aš atsakau: tavyje per daug vilijampolės

 

 

 

saulėgrąžų valsas

 

iškrito tik penkios

lygiai penkios saulėgrąžos

nors pakelį purčiau tiek

kiek trunka mačas kriketo

 

kiek truko kryžiaus karai

tik dar kartą tiek

 

iškrito penkios nelemtos saulėgrąžos

„iš tiek net neišbursi

reiktų bent dešimt.

 

ką turėsiu sakyti, pasirodžius jai?

 

kad negaliu?

kad neturiu?

kad likimas apmovė?

 

ar kad iškrito penkios saulėgrąžos

su penkiais geltonais žiedais?“

 

 

 

eridano knygos viršelis

 

dar buvo jie

ir paskui sekęs kvapas

ir kruvinos žaizdos pelkių akivaruos

 

buvo ir jos

kirkės, charibdės ir scilės

pragaro ugnys jų makštyse

 

neužmirškime jų:

su vargo kuprom, be dantų, su dideliais norais, problemom

 

bet visų svarbiausias buvo

juos visus išauginęs

pūvantis miestas

svarbesnis, ko gero, ir už patį save

 

 

 

bruko varža

 

kiek daug kaune laiptų

supančių darbą-aistrą-dykynę

įdomu, kas buvo tada…

 

įdomu, ką šiandien filmuoja?

gal vikingų kovas

gal bazilikos griūtį

mažų mažiausiai – amfiteatro statybas

 

geriau jau einu pažiūrėsiu

 

einu ir galvoju

įdomu, o ką filmavo tada?

 

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.