Karalius Bulviagalvis Antrasis

Karalius Bulviagalvis Antrasis šiuo metu turbūt valgo grikius,

o tie, kas valdo valstybę, puikiai atmena, kuo jis nebuvo ir niekad nebus.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis – jo vardas iš tikro kitoks* –

nežino, kaip ir kur leidžiasi saulė ir kas iš esmės jis toks.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis neturi geismų nei draugų,

išskyrus kelias ministerijas, bet tai tik dėl pinigų.

 

Vido Poškaus piešinys

Karalius Bulviagalvis Antrasis nemoka šachmatais žaist,

na moka, bet užanty slepia figūras ir nežada įpročių keist.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis… gal verta apie tai užsimint –

jei jam pasakysit jo vardą, išvers duris petimi.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis štai marškinius pasikeis,

tačiau tai, kas žydrynėj čirena, jo tikrai nepakeis.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis sapnavo, kad jis kometa,

bet šįryt prabudęs pamatė, kad jau nebe spalio pirma.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis, jei apie jį jau šneka,

norėjo pažaist su mergaitėm, bet parke tebuvo teta.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nesyk buvo piešęs bures,

bet vakar štai gėrė kefyrą ir kas po to jį suras?

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis, atleiskite jo kaltes,

neskyrė žiogo nuo sraigės, kol galiausiai atrado marias.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nemėgo rašyti laiškų,

bet sykį sutiko poetą ir nuėjo valgyt ledų.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis skaitydavo vakarais,

o gerti kakavos nemėgo, nes galėjo užsikrėsti niežais.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nemėgdavo išsižioti,

nes bulvėse pilna drugelių – mėgdavo jis kartoti.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis kartais nerasdavo kelnių,

tada prisikviesdavo elnių ir, neslėpkim, bandydavo joti.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis turėjo didelę spintą,

bet sykį surado joj stintą ir spyną ant jos pakabintą.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nemėgdavo marmelado,

vos tik gavęs jo, klausdavo – o iš kur paimsime ledo?

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis prisivalgė sykį spyglių –

visą naktį čerškė kaip strazdas, buvo jam nesaldu.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis, tik nepamanykit kažko,

merginas su naščiais mylėjo, ilgėdavos jų ar ko.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis žinojo, kad kaime žaliau,

bet pasakyti nespėjo, užmigo jis pagaliau.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis šliundrinėjo plynam lauke,

o pienas melžtuvėj tirštėjo, nes buvo seniai jau delčia.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis neturėjo su slyvom bėdų –

jos augo kasdieną po langu, neskaičiuodamos valandų.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis sekmadieniais ryte,

būdavo, kad ims skarele mojuoti žuvėdroms, stovėdamas basas sode.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis – nei peštukas gaidys, nei barsukas –

tiesiog išgėręs jis sukas, lyg su visam būtų prarastas ūpas.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis valgė ploną duonos riekelę

ir, sutapk tu man taip, tuo metu vieversys sučiurleno.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nuo gimimo moka irkluoti –

tad valstybes ir garlaivius galite bet kada jam duoti.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis stebėdavo tik dailias žoleles –

vagoje jos švelniai paliesdavo galvą, nekalbant apie pupeles.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis turėjo daugybę akių –

sykį net Rotušės sargui pamerkė, bet buvo jau per vėlu.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis kažkodėl nemėgo arklių –

avižų lauką dusyk per savaitę padegdavo žibintuvėliu.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis kartais žiūri į koloradą,

paskui visą dieną jis dažos, lyg ruoštųsi į eldoradą.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nėra toks žvėris, kaip galvojat –

balandį viršugalviu saulė jam ima ir užropoja.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nemėgo šilumos –

jei gatvėj kūrė laužą, jis šaukdavos mamos.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis mėgdavo mesti burtą –

jei iš milinės išplyšta trys sagos, kažkas apsilies jogurtu.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nemiegodavo iki dviejų

ir liepdavo ministerijoms stovėt ant keturių.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis labai mylėjo žmones –

vienam numirus, melsdavo kitam tokios pat malonės.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis, te Viešpats man atleis,

skrajodavo prieš auštant su angelų būriais.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nebuvo demagogas –

jo plikės būtų pavydėjęs ir pats Vinsentas Gogas.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis kalbėdavo nedaug,

bet tautai vis atrodė, kad net ir to – per daug.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis mylėjo anūkus –

nebuvo jų nė vieno ir niekada nebus.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis sakydavo –

Mokinkis! O tai iškart pakarsiu po vieną jus ant spintos.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nesuvokė tik vieno –

kodėl gi rudenėjant laukuos tiek daug ražienų.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis kriokliais labai žavėjos

ir ežerais, ir jūrom – bet nieko neišėjo.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis iš esmės buvo geras,

kol sykį per Velykas jį pašaukė notaras.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nebuvo žemažiūris –

turėjo jis pagaikštį ir gabalėlį burės.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis labai mylėjo žmoną,

bet mirė ji, nabagė, ir liko tik klebonas.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nemėgdavo keliauti,

sakydavo – geriau jau, skutantis, man tyliai nusišauti.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nemėgdavo dešrelių,

bet galgi ne visų – juk nuotaiką jos kelia.

Karalius Bulviagalvis Antrasis žadėjo bėgt per kelią,

bet ten tupėjo moteris, o greta jos – bandelė.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis į Palangą būt ėjęs,

bet viską sugadino jo įkyrus kirpėjas.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis vaikydavos plaštakę,

o jam atrodė – tautos romiai paskum jį seka.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis mokino skristi skruzdėles,

o pats pakilt bijojo – iš lovos, netgi krustelėt.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis gražulis buvo, ką gi,

ir būtų gal ištvėręs, bet jam kažkas pasakė.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis, jį liūdesiui ištikus,

suprato, kad pasauly tėra tik žvakės likę.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis svajodavo prie upės

apie vaikus ir kitką, kol krisdavo jam ūpas.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nebuvo realistas,

dažniausiai po pietų skaudėdavo jam pirštą.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis mylėdavo pasaulį,

grožėdavos, kaip lupa kaimiečiai odą kiaulių.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis smuikuoti bandė sningant,

tačiau įgijo pragulas ir liko nelaimingas.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis nerinko obuolių,

bet valdininkams liepdavo rugsėjį bėgt plentu.

 

Karalius Bulviagalvis Antrasis sykį man pasakė –

visko, bičiuli, čia apstu, tik ne ryžinės sakės.

 

 

* Redakcijai žinomas.