MenaiDailė
Mamuto monumentas
VIDAS POŠKUS Rusų mokslininkams amžinojo įšalo žemėje, Jakutijoje, Kolymos upės žemupyje, netoli Čerskio miesto (pavadinto žymiojo lietuvių bajoro, sukilėlio, geografo ir atradėjo Jono Čerskio garbei), jau dabar labai realiai kuriant Pleistoceno parką, kuriame yra ir bus įdiegiami ir klonuojami gyvi ir išnykę gyvūnai
Pragmatiškai sentimentali žmogaus Nojaus arkoje istorija
GUODA GEDIMINSKAITĖ Pradėjusi rašyti pagalvoju, kad visa tai per daug sizifiška. Šiandien, dailės kritikai daugiausia dėmesio skiriant šių dienų dailei, rašyti apie senąjį meną atrodo kažkaip ir nereikalinga, ir net nejauku.
Brokuota laiko juosta
Menotyrininkai jį vadina lietuvių fotografijos avangardo pradininku. Tačiau kone trisdešimt metų ALGIRDAS ŠEŠKUS niekaip nefigūravo kultūriniame kontekste. Po ilgai trukusios tylos 2010 metais LDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė kūrybos paroda
Fontanas kitaip
ASTA JACKUTĖ Pirmoji asociacija, kuri ateidavo į galvą prieš gerą dešimtmetį, mąstant apie tradicinį fontaną lietuviškame mieste, – nyki vandens čiurkšlė, bejėgiškai įstrigusi tarp tamsios granitinės formos ir alsios vasaros išblukinto dangaus. Šiauliai taip pat turėjo tokių sunkiasvorių fontanų.
Nemojuojanti teptuku
LINA ŽIGELYTĖ Pirmoji personalinė Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda įvyko 1983 m. Dailės parodų rūmuose, dabartiniame Šiuolaikinio meno centre. Anuomet ekspozicijų salės centre dekoratyviniais tikslais dar stovėjo gėlių klomba.
Išgalvoti mitai, arba Lakunka* prie namų slenksčio
GUODA GEDIMINSKAITĖ Kad mane, ambicingą tokią, perkūnas, bet šį sykį turiu didelį sumanymą. Pasirenku Tado Goreckio „Aklą elgetą su berniuku“ (1843) – vieną iš Vilniaus paveikslų galerijos nuolatinės ekspozicijos paveikslų – ir analizuoju jį antropologiškai.
Vienintelis karalienės apsilankymas
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Vieną naktį pas miesto vyriausiąjį architektą atėjo trys Barboros. Nesupraskite neteisingai, žmogus čia niekuo dėtas – atėjo nekviestos ir nelauktos, ilgos suknios tik sapno dulkes braukia, žemė net dreba nuo kiekvieno žingsnio orumo ir, neslėpsime, svorio.
Ironiškai, be iliuzijų
LINA ŽIGELYTĖ „Ar čia reikia skaityti?“ – nugirdau parodos „Postidėja. Atstatomieji darbai“ apžiūrėti atėjusią merginą klausiant savo kompanionės. Kolektyviai kelių lietuvių menininkių kuruojamoje „Postidėjoje“ (eksponuojamoje Vilniaus dailės akademijos II aukšto ekspozicijų salėse „Titanikas“) skaityti – darbų pavadinimus
Apie ką kalbasi skulptūros?
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ Tą pavasario pavakarį, kai atgis visos miesto skulptūros, Vilniuje burbėjimo bus daugiau, nei įprasta. Petras Cvirka piktai valysis balandžių apdergtą paltą, Kipras Petrauskas keiks proletariškus batus, o Gediminas su vilku darniai staugs, kad juos kuo greičiau nukeltų ant žemės.
Viktorija Rekašiūtė: jei ne menas, būčiau kosmonautė
Šį ketvirtadienį, vasario 21 dieną, B. Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ (A. Vienuolio g. 12–1, Vilnius) atidaryta jaunos fotografės Viktorijos Rekašiūtės-Ragganos paroda, skirta moteriai. Nebūtinai Beatričei.
