Milijono vertas viktorinos klausimas: ką bendro turi Rembrandtas ir Bugatti? Tikriausiai ne vienas nežinantysis uždavė šį klausimą, pamatęs didelę iškabą su šiais dviem vardais ant gražiausios senojo Berlyno meno erdvės – Senosios nacionalinės galerijos – pastato. Dauguma tikriausiai mintyse sujungė XVII a. olandų dailininką Rembrandtą ir prabangius sportinius automobilius „Bugatti“ ir milijono nebūtų laimėję. Šie du žodžiai reiškia tą patį…

Simas yra skulptorius Mindaugas Navakas. Jo paroda, kuri gimdo mintis, buvo Nacionalinėje dailės galerijoje. Dar prieš parodos atidarymą pamačiau jo darbus pro autobuso 4G langą. Tuos, kurie galerijos kieme. Supratau, kad tas, kuris pavadino lietuvius paskutiniais Europos laukiniais, buvo teisus. Pirmą kartą gyvenime patyriau pasididžiavimą savo tauta ir džiaugsmą, kad kultūra manęs, lietuvio, dar galutinai neuždusino ir aš dar nesu…

Kalinausko 24. O aš visą paieškų laiką maniau, kad dvidešimt penki, ir vis besisukiodama aplink dvidešimt ketvirtąjį niekaip nesupratau, kodėl namo, kuriame yra paroda, niekur nėra. Visų iš eilės klausinėjau, kur Kalinausko 25, tokio nėra, tačiau atsakymas, kurį tegavau, buvo rasta obuolių krūva – obuolių, kurių neskaičiavau. Ruduo, paėmiau porą. Vis vien parodos jau neradau. Šiaip ar taip, kažkodėl po…

Įdomus, subtiliai nenusakomas jausmas užėjus į Nacionalinės dailės galerijos salę, kurioje eksponuojami skulptoriaus Mindaugo Navako darbai – štai dėl to, rodos, menininkas ir dirba – savaitėm, mėnesiais, metais, metų metais, – kad taip kas nors kada nors užeitų ir pasijustų kaip priešistoriniam paleolito laike, kur kūriniai, tvyrantys baltoje parodų salėje lyg kokios kosminės fosilijos, (ne)atpažįstami objektai, kuriantys asociacijas. Pirmi žodžiai,…

Kartais nutinka ir taip: atsisėdi parašyti apie parodą, bet galvoje įkyriai sukasi su ja net nesusijęs koks nors nutikimas arba mintys, jau tiek atsiplėšusios nuo matyto vaizdo, kad ieškoti kokių nors sąsajų – beprasmiška. Norisi tik išsitraukti dūdelę ir taip sau pasigroti. Kažkas panašaus atsitiko ir dabar, tik šįkart aiškiai žinau, kas viską taip „permušė“. Love story. Paprasta, nuoširdi ir…

Šiuolaikinio meno madas Europoje jau kurį laiką diktuoja Londonas. Būti pripažintu menininku čia reiškia būti pripažintu menininku visame pasaulyje. Ši taisyklė Londone galioja tiek britams (pvz., Damienas Hirstas, Davidas Hock-ney, Lucianas Freudas, Banksy), tiek užsieniečiams (pvz., amerikietis Dale’as Chihuly, vokiečiai Gerhardas Richteris, Georgas Baselitzas ir Anselmas Kieferis, kolumbietis Fernando Botero, libanietis Marwanas, italas Mauro Perucchetti, rusas Daši Namdakovas). Pavyzdžių sąrašą…

Apie Dariaus Žiūros SWIM Šiuolaikinio meno centre Veidai, žvelgiantys iš nuotraukų, – iškart buvo aišku, kad liudija nekokią istoriją; kažkokie griūvantys grybai skaidrėje ant sienos – žiūrėjau į juos dar nežinodama, nei kas tie grybai, nei kieno veidai, bet viduj viskas buvo kažkaip aišku – kažin koks marginalus pasaulis, paribiai, kažkas, apie ką nelabai galima kalbėti, ir pačių žodžių nedaug,…

Kalbėti apie vyresnės kartos fotomenininkus paprastai yra palyginti lengva. Sutkus, Žvirgždas, Rakauskas, Kunčius ir visas sąrašas jau nutrintų pavardžių, kurias drauge su jų darbais šiandien galima gliaudyti kaip kokias saulėgrąžas, ir viskas ten aišku, viskas jau pasakyta tiek autorių, tiek žiūrovų, tiek visų įmanomų žinovų. Kartais pasiknaisioti Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių sąraše gali būti visai smagu. Susirandi patinkančią pavardę, atsidarai…

Parodoje „Platus kampas. Laiko limitas“ galerijoje „Arka“ mano laikrodis po daug laiko vėl ėmė tiksėti ir netgi skubėti, nors apskritai dažniau atkreipiu dėmesį ne į savo laikrodį, kuris guli numestas kažkur giliai krepšyje, bet į kitų žmonių laikrodžius. Štai Andris Vitolinis kaip tik ir nutapė tokį vieną, parodos plakate rodantį 20 valandų 14 minučių, tarsi tapyti laikrodį nebūtų vienas iš…