Mano mielieji, įsivaizduokite, kad Jums nereikia skaityti šios recenzijos, o man – jos rašyti. Mes tik vaikštome po kamerinėse (AV17) galerijos erdvėse įsikūrusią Nerijaus Ermino parodą „Septynios dienos iki nakties“. Neseniai atšokavęs Velykų zuikis paskui save atsiviliojo ir pavasarį, triumfiškai skleidžiantį ilgai lauktas naujienas. Jo mėgstama aitri šviesa viską keičia bematant, transformuoja net procesus smegenyse ar hormonų srautuose, dažnai smarkiai…

Kovo 11 d. Liepojos muziejuje įvyko tarptautinės – lietuvių ir latvių – parodos „Pavasario prabudimas 3“ atidarymas. Latviškai pavadinimas skamba taip – „Pavasara atmoda 3“. Truputį panašu, truputį skirtinga. O kaip atrodo greta mūsiškių ir kaimynų tapyba? Profesionalių Latvijos menininkų asociacijos „Mākslas kolēģi“ ir Liepojos muziejaus inicijuojama tarptautinė vizualiojo meno paroda „Pavasario prabudimas“ tampa tradicija. Šiemet ji rengiama trečius metus…

  Tūkstančiai visatos dalelių kasdien kosminiu greičiu lekia į Žemę. Vienos jų išnyksta dar nepasiekusios savojo tikslo, kitos įsminga į giliausius Žemės sluoksnius, susigerdamos į juos, tapdamos vieniu. Jos sukuria daugiatones vibracijų kombinacijas, nujaučiamas aplinkoje. Kai kurios vibracijos lėtos, ramios, stimuliuojančios įvairias gyvybės formas iš vidaus, kitos – chaotiškos, dramatiškos, atstumiančios. Visatos dalelės inicijuoja veiksmus ir atoveiksmius: reakciją, sprendimus, įvykių…

1998 metais mačiau Saukos parodą ŠMC. Daug naktų iš pavydo negalėjau užmigti. Iki tol buvau savim patenkintas ir laimingas. Atėmė Sauka laimę iš manęs. Sotų, kūno temperatūros gyvenimą mano sugriovė…

Ko tikisi žiūrovas, ketinantis apsilankyti meno parodoje? Iššūkio, netikėtumo, drąsos. Tai pagrindiniai lūkesčiai, bet lūkesčiai yra linkę nepasiteisinti. Lūkestis – tarsi išankstinė nuostata ar kryptis, kuria esi pasiruošusi žengti, neiškrypdama iš pasirinktos trajektorijos. Tik čia reikėtų stabtelėti ir pagalvoti: argi menas nėra veiksnys, skatinantis pamesti visas kryptis ir pradėti ieškoti naujų? Man atrodo, kad, skambiai tariant, meno misija – atspindėti…

Moterys prie paveikslo „Biografija“:

– Aš tokį stalą turėjau pas mamą, norėjau išmest, bet žinai – mamos neišmeta. Tai po daug metų pakviečiau stalių, nušlifavo… Geras toks stalas. Stiprus.

„Gali būti ir kišenvagio plaštaka: įkišo ranką moteriai į rankinę, o moteris ėmė ir nukando. Kartais būna moterų tokiais baisiais dantimis.“ Įsivaizduojate šią situaciją realybėje? Aš – taip…

Gavau iššūkį. O gal priėmiau tai kaip iššūkį – išsirinkti darbą, kuris man patinka! Ir dar, be visa ko, reikia jį aprašyti! Širdis ima plakti smarkiau…

Paveiksle vaizduojama Vyžuonos upė ankstų ūkanotą rytą. Metas tarp sapno ir realybės, sukuriantis mistišką atmosferą bei iliuzijas…