Šiaurės kampas

Skiltį „Šiaurės kampas“ kadaise sugalvojo šatėnų mylėtojas ir populiarintojas Marius Plečkaitis. Anot jo, tai turįs būti jaukus laikraščio kampelis, kviečiantis jaunus autorius diskutuoti ir nesislėpti „už kampo“. Nors labiausiai ši skiltis skirta knygų recenzijoms bei literatūros percepcijai, kai kurie sunkiai reglamentuojami pradedantieji mėgsta kalbėti ir plačiau – ją papildys kultūros bei popkultūros kritikos komentarai.

Rubrikos redaktorė – Giedrė Kazlauskaitė.

SIGITA BIETKYTĖ

Romanas „Partizanas“ be partizanų

Meluočiau sakydama, kad Mindaugas Milinis su savo romanu išdygo it Pilypas iš kanapių. Ne, ne, jis jau apšilęs kojas istorinėje prozoje…

AIRA LEONIDOVNA

Lietuvių kalbos redaktoriai – fucking nacionalizmo įkaitai

Buvo dar sausis. Atsikėliau anksčiau. 8 val. jau pradėjo švisti. Faina, gera, diena ilgesnė. Atrodo, nematomas liftas kilstelėjo virš nykaus tamsos chaoso, kuris leidžiant rudenį ir žiemą šiaurės šalyje gerte geriasi į esybę – nuodija ją. Taigi malonu matyti šviesų, o ne juodą rytą. Geriu juodą kavą. Tai irgi malonu. Kambarys atvėsęs, ir ji greičiau vėsta. Pasidedu dar garuojantį puodelį…

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Žiurkėnas

Pastatas, kuriame dirbu, dunkso šalia miško kaip masyvus pilkas akmuo nepjautoje žolėje; priešais jį driekiasi didelė automobilių stovėjimo aikštelė…

ROKAS POVILIUS

Cista

Nėra nieko graudžiau, nei gimti Smėliuose. Juk buvimas pasaulyje jau savaime kelia girgždesį tarp dantų. Egzistencijos pradžiai tik ir betrūksta, kad žodžio smėlis reikšmė prišauktų dar ir…

GINTARĖ BERESNEVIČIŪTĖ

Žaislinis gyvenimas

Netyčiomis į sąmonės ratą dėl kokių nors sudėtingų aplinkybių ar dėl proto užgaidos įtraukta mintis, kad gyvenimas yra baigtinis, labai dažnai mus apstulbina. O, kokia žavinga, išmušanti iš pusiausvyros, trikdanti ir nepermaldaujama toji mintis! Ji ateina nekviesta ir palieka mus apimtus keistos neužtikrintumo būsenos, nusiaubtus, nelaimingus ir sutrikusius. Prieš baigmės nuojautą žmonija netenka jai būdingo pasitikėjimo savimi, dieviškos galios pojūčio…

DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Kaip rašyti detektyvą

Kas yra giedančios uolos? Vietos aplinkybė? O gal laiko aplinkkeliai, serpantinai arba garso aplinkybės…

DENIS PETRINA

Psichoanalizė kišenėje: asmenukė kaip neišpildomas vientiso subjekto pažadas

#subjektoparadoksai – toks saitažodis galėtų apibūdinti šaltu protu nesuvokiamą, bet tarytum XXI amžiaus maras plintantį, mimikriškai ir net kiek liūdnai bei vulgariai…

DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Parnidžio kopa

Jūrinių erelių plunksnomis kutenama smėlio leidykla, žuvims karolius mezgantys autoriai, kavos pripliurpę ir banguotomis lubomis vaikštantys vertėjai, o kur dar banguotosios papūgėlės ir ant kelių tupintis, sočiai prisirijęs ir keistus kvapus leidžiantis katinas. Popierinės kregždės, tačiau daug labiau tinka jūriniai ereliai, kurių pats nesi matęs, bet daugsyk pasakojęs turistams, vesdamas ekskursijas palei Parnidžio kopą, netgi siūlydamas masyvius žiūronus smalsesniesiems: „Žiūrėkite,…

ALFREDAS BUIKO

Orbis Tertius iš pageltusių puslapių: kaip fantastika pakeičia tikrovę

Trumpa Jorgės Luiso Borgeso istorija „Tlön, Uqbar, Orbis Tertius“ (pasakojanti apie intelektualų sąmokslą sukurti naują pasaulį ir šio naujo, dirbtinio pasaulio atėjimą) – nuostabi iracionalių idėjų gimimo…

ALFREDAS BUIKO

Demonologia moderna, arba Kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis

Buvo žymiai lengviau kaltinti Juos. Buvo niūriai nemalonu manyti, kad Jie buvo Mes. Jeigu tai buvo Jie, tada niekas nebuvo kaltas. Jei tai buvome mes, tada kas toks buvau Aš?  Terry Pratchett, „Jingo“   „Jie visur: kiekvieną pasišlykštėtiną jų troškimą vykdyti pasiruošę agentai glūdi visur, jiems paklūsta generolai, valstybių vadovai, bankininkai ir nusikalstamo pasaulio atstovai, ir niekas šiame pasaulyje neįvyksta…