Religija

Kur rasti kraštą, plūstantį pienu ir medumi?

Lai­ku ir ne­lai­ku Idant tu, ta­vo vai­kai ir vai­kų vai­kai pa­gar­biai bi­jo­tų VIEŠPATIES, sa­vo Die­vo, vi­sas die­nas ir lai­ky­tų­si vi­sų jo įsta­tų ir įsa­ky­mų, ku­riuos tau įsa­kau, ir il­gai iš­si­lai­ky­tu­mei. Klau­sy­kis, Iz­ra­e­li, lai­ky­kis jų iš­ti­ki­mai, kad tau ge­rai sek­tų­si ir di­džiai dau­gin­tu­mei­si kraš­te, te­kan­čia­me pie­nu ir me­du­mi

Kan­čio­je įgy­ja­mas re­gė­ji­mas

Laiku ir nelaiku {Bet VIEŠPATS no­rė­jo, kad jis ken­tė­tų ne­ga­lią.} Kai sa­ve ati­duos kaip au­ką už nuo­dė­mę, ma­tys pa­li­kuo­nių ir gy­vens il­gai. Per jį kles­tės VIEŠPATIES už­mo­jis. Už sa­vo var­gus jis ma­tys švie­są die­nų pil­nat­vė­je, per sa­vo kan­čią ma­no tar­nas nu­tei­sins dau­ge­lį, pri­si­ims jų baus­mę už kal­tes.

Judrioji išmintis

Laiku ir nelaiku To­dėl mel­džiau­si, ir man bu­vo su­teik­tas su­pra­ti­mas, šau­kiau­si Die­vo pa­gal­bos, ir at­ėjo pas ma­ne iš­min­ties dva­sia. Ją ver­ti­nau la­biau, ne­gu skep­trą ir sos­tą, o tur­tus pa­ly­gin­ti su ja lai­kiau nie­kais. Ne­ly­gi­nau jos net su bran­gak­me­niu, nes vi­sas auk­sas prieš ją

Gė­rio pro­ble­ma

HO­WARD KAINZ Fi­lo­so­fai pra­lei­do ne­su­skai­čiuo­ja­mą dau­gy­bę va­lan­dų ra­šy­da­mi apie „blo­gio pro­ble­mą“ ir ją ana­li­zuo­da­mi. Ir pats tam su­gai­šau ne­ma­žai lai­ko, įskai­tant ant­rą­jį savo kny­gos „Die­vo bu­vi­mas ir ti­kė­ji­mo ins­tink­tas“ sky­rių. Bet fi­lo­so­fai daž­niau­siai ne­krei­pia jo­kio dė­me­sio į gė­rio pro­ble­mą. O ir dau­gu­ma žmo­nių tik­riau­siai nie­ko ne­nu­tuo­kia apie šios iš­ties su­dė­tin­gos pro­ble­mos eg­zis­ta­vi­mą.

Apie Ki­to ki­to­ky­bę ir vie­na­ti­nu­mą

Laiku ir nelaiku VIEŠPATS Die­vas ta­rė: „Ne­ge­ra žmo­gui bū­ti vie­nam. Pa­da­ry­siu jam tin­ka­mą ben­dri­nin­ką.“ Pr 2, 18 Šiam ker­ti­niam bib­li­niam teks­tui apie vy­ro ir mo­ters su­kū­ri­mą skir­tų ko­men­ta­rų ir moks­li­nių eg­ze­ge­zių pri­ra­šy­ta to­mų to­mai

Dviguba Mozės našta

Laiku ir nelaiku Ta­da VIEŠPATS nu­žen­gė de­be­sy­je, kal­bė­jo su Mo­ze, pa­ė­mė da­lį jo dva­sios ir su­tei­kė ją sep­ty­nias­de­šim­čiai se­niū­nų. Dva­siai ant jų nu­si­lei­dus il­sė­tis, jie ėmė pra­na­šau­ti. Bet vė­liau jie dau­giau ne­be­pra­na­ša­vo. Du vy­rai, vie­nas va­di­na­mas El­da­du ir ki­tas va­di­na­mas Me­da­du, bu­vo pa­si­li­kę sto­vyk­lo­je

Kie­no tei­su­mas tei­ses­nis?

Lai­ku ir ne­lai­ku „Pa­ty­ko­ki­me tad tei­sio­jo žmo­gaus, nes jis mus var­žo ir prie­ši­na­si mū­sų dar­bams, – pri­kai­šio­ja mums nu­si­žen­gi­mais Įsta­ty­mui ir kal­ti­na mus už ne­ti­ku­sį mū­sų auk­lė­ji­mą. Pa­žiū­rė­ki­me tad, ar jo žo­džiai yra tik­ri

Dieviškoji dviprasmybė

Laiku ir nelaiku Vieš­pats DIEVAS at­vė­rė man au­sis; aš ne­maiš­ta­vau, at­gal ne­si­trau­kiau. At­su­kau nu­ga­rą ma­ne pla­kan­tiems, at­ki­šau žan­dus rau­nan­tiems man barz­dą, nuo už­gau­lio­ji­mo ir spjū­vių ne­slė­piau vei­do.

„Te­bū­nie švie­sa! Štai ir vi­sas kerš­tas“

Lai­ku ir ne­lai­ku Sa­ky­ki­te tiems, ku­rių šir­dis bai­mi­na­si: „Bū­ki­te stip­rūs! Ne­bi­jo­ki­te! Štai jū­sų Die­vas, – kerš­tas at­ei­na! Su bai­siu at­ly­gi­ni­mu jis at­ei­na jū­sų iš­gel­bė­ti.“ Ta­da at­merk­tos bus ak­lie­siems akys, at­ver­tos kur­tie­siems au­sys.

Bilietas į Pažadėtąją žemę

Laiku ir nelaiku „Da­bar tad, Iz­ra­e­li, klau­syk įsta­tų ir įsa­kų, ku­rių aš jus mo­kau lai­ky­tis, kad iš­lik­tu­mė­te gy­vi įei­ti ir pa­vel­dė­ti kraš­tą, ku­rį VIEŠPATS, jū­sų pro­tė­vių Die­vas, duo­da jums. Ne­pri­dė­ki­te nie­ko prie to, ką įsa­kau jums, ir ne­at­im­ki­te nie­ko iš to, bet lai­ky­ki­tės VIEŠPATIES, jū­sų Die­vo, įsa­ky­mų, ku­riuos jums nu­sta­tau. Lai­ky­ki­tės jų, juos vyk­dy­da­mi, nes tai pa­ro­dys tau­toms jū­sų iš­min­tį…