Bibliniai disidentai, kaip ir dauguma kitų, baigia savo karjerą liūdnai. Liaudies posakiai apie pranašo atmetimą tėviškėje ar jo laukiančius akmenis nenukritę iš dangaus. Dar liūdniau, kai jiems tenka suabejoti, ar buvo prasmė ardytis ir pulti ant šakių. Joną Krikštytoją ta abejonė aplankė Erodo kalėjime. Tačiau atsakymui jau nebuvo laiko. Klaustukas pasiliks ir kartosis.

Sergejus mirė nuo dizenterijos ir išsekimo. Pasak liudininkų, gautus maisto siuntinius jis išdalindavo kitiems. Po keturių mėnesių konclageris buvo išvaduotas. Vladimiras Nabokovas tuo metu svaigo nuo savo šlovės ir Amerikos gėrybių. Apie brolį nieko nežinojo, su juo nebendraudavo. Tik mirties išvakarėse susapnavo jį ant kalėjimo gultų, kančiose. Jiedu nebuvo labai artimi.

Izraelio tautai Senajame Testamente varo siaubą egiptiečių karo vežimai ir raiteliai. Jie patys turėjo tik asilus ir gal kokį mulą. Pranašai vis duoda ir duoda, kad karo vežimai – netikra viltis. Kad reikia pasitikėti gyvuoju Dievu, jo ginkluote. Štai Dovydas, piemuo, rudaplaukis pacanas, paprastu akmeniu nudobia milžiną. Ne mažesnį už aną Leniną ant pjedestalo. Kiek tik nori panašių faktų Biblijos knygose.

Kitados kelios amerikiečių ligoninės, turbūt priklausančios religinei institucijai, mėgino nustatyti maldos poveikį paciento būklei. Stebėjo ligonius, už kuriuos, jiems patiems nežinant, buvo intensyviai meldžiamasi. Ir tuos, kurių jokia malda nelydėjo. Duomenys visaip kito, svyravo, bet galiausiai prieita prie išvados, kad esminio skirtumo tarp abiejų grupių neužfiksuota. Skaičiau apie tai straipsnį moksliniame žurnale.

Garsusis kretingiškių ganytojas pranciškonas Jurgis Pabrėža, kitas kandidatas į šventuosius, pypkiuodavo su vyrais savo celėje, klausėsi jų pasakojimų, patardavo, kaip apsisaugoti nuo ligų ir nelaimių, duodavo antpilėlių. Sinodinė Bažnyčia prieš du šimtus metų?

Baisūs karai daug kartų ėjo ir per Vilniaus miestą. Ten, kur Šv. Jono gatvė turėtų visai prisiartinti prie Dominikonų kampo, po karo atsiradusi tuščia vieta. Nėra ir garsios Kardinalijos kitame gatvės gale. Nepalyginsi, aišku, su bombarduojamu Mariupoliu ir Charkivu. Bet kodėl niekaip neišeina nekariauti? Gavėnia rodo į Adomo nuodėmę.