PublicistikaPolis
Penki su puse klausimo kino režisieriui Tomui Vengriui
Šį rudenį Lietuvos kino teatrų ekranus pasiekė Amerikoje gimusio ir užaugusio kino režisieriaus Tomo Vengrio filmas „Gimtinė“. Filme pasakojama istorija apie tai, kaip griuvus geležinei uždangai sovietmečiu iš Lietuvos pasitraukusi Viktorija (akt. Severija Janušauskaitė) su Amerikoje gimusiu sūnumi Kovu (akt. Matas Metlevski) grįžta į gimtinę susigrąžinti tėvo žemės ir pradėti čia naują gyvenimą. Tačiau jau pirmosios dienos gimtinėje nežada…
Ką pasakyti varlėms
Kalbame apie karo pramonės vykdomą milžinišką gamtos niokojimą, kuris, nors įnirtingai vyksta kasdien, nesulaukia tokio visuomenės dėmesio kaip nuodėmingieji plastikiniai šiaudeliai ar nesukonkretinti reikalavimai valdančiajai politinei klasei „imtis veiksmų“ ir „ką nors daryti“ klimato krizės atžvilgiu. Deja, karas mums tapo nekvestionuojama norma, esą taip ir turi būti – tiesa, tik tol, kol jis vykdomas kažkur kitur.
Ar demokratai pasirinks žingsnį į ateitį?
Pradžią tos kovos, kuri šiandien vyksta Demokratų partijoje, matėme ir prieš 2016 metų rinkimus. Staiga iškilęs Vermonto senatorius Bernie Sandersas subūrė milijoninę rėmėjų minią. Kitoje barikadų pusėje – korporacijų remiamų demokratų atstovė Hillary Clinton.
Taip buvo sunaikinti žydų kilmės žmonės iš Salantų
Buvo 1941 metai. Gražus sekmadienio rytas. Tėveliai ėmėsi įprasto darbo su gyvuliais: ruošti pašarus, šerti kiaules. Vasaros metu mama kartais važiuodavo į laukus melžti žydams karves. Veždavo žydas savininkas su arkliu 2–3 melžėjas.
Apie fotografiją ir atmintį
…Sutkus pradėjo fotografuoti buvusius getų kalinius 1988 m., praėjus keturiasdešimt ketveriems metams po Kauno geto ir keturiasdešimt penkeriems – po Vilniaus geto likvidavimo (atitinkamai 1944 ir 1943 m.). Tai reiškia, kad prieš nufotografuojami tokie, kokius dabar juos matome, šie žmonės ne tik išgyveno getus, bet ir nugyveno ilgus gyvenimus.
Priešlaikinė patriotinė Vėtra, arba Dešinioji tapatybės politika
Stebėdamas vidurvasario kovas dėl nukabintų lentų „herojams“, ilgai galvojau, ką gi man primena visas tas šaršalas, kuris užsikūrė tuomet, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus įsakymu Vilniuje naktį, demonstruojant stulbinamą politinę drąsą ir ryžtą, nuo Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nukabinta atminimo lenta generolui Vėtrai. Dramos epicentre – lietuvių tauta ir jos garbė. Tik šįkart repertuare ne tautinio pasididžiavimo, o įžeisto…
Kiek Jemene karo
Kraujo kerštas Jemene neturi galiojimo laiko. Būna, kad nieko nenutuokiantys giminaičiai nužudomi kerštaujant už prieš kelerius metus įvykdytą nusikaltimą. Visi mano bendradarbiai turi bent po porą istorijų iš kraujo keršto repertuaro.
Kiek Jemene karo
Pilietinis karas prasidėjo tuomet, kai Jemeno šiaurėje įsikūrę itin karingi ir jau keletą kartų prieš buvusio prezidento valdžią sukilę šiitai husiai (kitaip – hučiai) netikėtai susivienijo su pašalintuoju, tačiau JT apsaugą dėl įtakos saugumo struktūrose užsitikrinusiu buvusiu prezidentu Salechu.
Kiek Jemene karo
Nuo 2011 m. dirbu logistu tarptautinėje humanitarinės pagalbos organizacijoje „Gydytojai be sienų“ (Médecins Sans Frontières, MSF). Per tuos metus dukart dirbau choleros gydymo centre Haityje, Pietų Afrikoje prisidėjau prie labai sėkmingo ŽIV ir tuberkuliozės gydymo projekto įkūrimo ir valdymo, dalyvavau bandymuose pradėti psichosocialinės pagalbos projektus porevoliucinėje Libijoje, vadovavau MSF ligoninei pabėgėlių centre Pietų Sudane, prisidėjau prie ligoninės statymo Ebolos…
Apmokestintų šypsenų kAPPitalizmas
Vietinėje startuolių rinkoje neseniai sužibo jau spėta apkalbėti naujovė – „daug žadanti“ programėlė „HumansApp“, veikianti taip, kad už tam tikrą pinigų sumą gali nustatytą laiką kvosti pasirinktą influencerį, visuomenininką, kūrybininką ir kitas einamąsias nūdienos tapatybes, pritinkamas šiam reikalui. Tarsi korepetitoriaus mokymo sesija, tik švitinant žvaigždės spindesiui. „Analogų pasaulyje neturinti“ „HumansApp“ po išviešinimo daugumos, be entuziastingai pritariančių ir skatinančių, imta…
